Ïàðòíåðêà íà ÑØÀ è Êàíàäó ïî íåäâèæèìîñòè, âûïëàòû â êðèïòî

  • 30% recurring commission
  • Âûïëàòû â USDT
  • Âûâîä êàæäóþ íåäåëþ
  • Êîìèññèÿ äî 5 ëåò çà êàæäîãî referral

NACIONALINIØ DISKUSIJØ

DËL VISUOTINIØ BIOETIKOS NORMØ DEKLARACIJOS RENGIMO APIBENDRINIMAS

Nacionalinës konsultacijos dël Visuotiniø bioetikos normø deklaracijos parengimo vyko 2004 m. rugsëjo 13 d. Vilniuje, Regioniniame bioetikos informacijos centre prie Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto.

Diskusijos vyko trijose grupëse. Grupës buvo sudaromos taip, kad kiekvienoje ið jø dalyvautø skirtingø profesijø bei veiklos srièiø atstovai. Grupës dirbo vadovaujant moderatoriui, padedant sekretoriui.

Grupëse buvo diskutuojama aktyviai, buvo juntamas dalyviø susidomëjimas Deklaracijos projektu.

Deklaracijos taikymo sritis

Kai kurie diskusijø dalyviai pasigedo tiksliø Deklaracijos tekste vartojamø terminø apibrëþimo. Jie teigë, kad apibrëþimai diskusijas bûtø padaræ aiðkesnes ir produktyvesnes.

Pavyzdþiui, svarstant Visuotiniø bioetikos normø deklaracijos apimamà sferà, terminø apibrëþimo neaiðkumai buvo ypaè akivaizdûs. Dauguma diskusijos dalyviø pabrëþë bûtinybæ Deklaracijoje pateikti “bioetikos” sàvokos apibrëþimà, nes kilo neaiðkumø, ar Deklaracija turëtø apimti tik biomedicininæ etikà, ar ji taip pat turëtø apimti ekologinës etikos temas, tokias kaip dëmesys biosferai ir bioávairovei, gyvûnø teisiø apsauga ir t. t.:

    Jeigu laikomës siauresnio bioetikos apibrëþimo, bûtent, bioetikos kaip biomedicininës etikos apibrëþimo, tuomet aptariamo teksto turinys yra kiek per platus, kad bûtø aprëptas viename atskirame dokumente; Jeigu laikomës platesnio bioetikos apibrëþimo, kuris apima ir ekologinæ etikà, tuomet principai, skirti reguliuoti elgesá su kitomis gyvomis bûtybëmis, Deklaracijos tekste turëtø bûti labiau eksplikuoti.

Jeigu Deklaracija apsiriboja biomedicinine etika, tuomet ekologinë etika ir gyvûnø teisiø apsauga nusipelno atskiro instrumento, kurá galëtø priimti UNESCO ar kita tarptautinë organizacija.

ÍÅ íàøëè? Íå òî? ×òî âû èùåòå?

Deklaracijoje iðvardintø principø skirstymas

Dauguma dalyviø sutiko su principø skirstymu á “bendruosius/fundamentinius” ir “iðvestinius”, kadangi “iðvestiniai” principai akivaizdþiai iðplaukia ið “bendrøjø/fundamentiniø” principø; jie labiau specifiniai ir siauresni. Todël sujungus principus bûtø neiðvengta jø turinio pasikartojimo, arba bûtø prarastas tam tikrø svarbiø Deklaracijos vertybiø bei principø pabrëþimas.

Prieðingai tokiai nuomonei, kita grupë abejojo dël principø skirstymo, kadangi skirstymo kriterijai jai atrodë neaiðkûs. Be to, kai kurie dalyviai nebuvo ásitikinæ, kad Deklaracijoje iðvardinti principai (“bendrieji/fundamentiniai”, “iðvestiniai” ir “procedûriniai”) yra bioetikos principai (tokiu atveju jie atitiktø dokumento pavadinimà), ir buvo linkæ fundamentinius principus interpretuoti kaip bendrus etikos principus.

Deklaracijoje iðvardintø principø hierarchija [Priority]

Principø suskirstymas á “bendruosius/fundamentinius” ir “iðvestinius” yra glaudþiai susijæs su jø hierarchija. Tai buvo akivaizdu diskusijos dalyviø bandymuose ið naujo pergrupuoti “iðvestinius” ir “bendruosius/fundamentinius” principus, remiantis skirtingu principø hierarchiðkumo suvokimu.

Pavyzdþiui, dalyviai siûlë “Autonomijos ir atsakomybës” principà (10 straipsnis) perkelti á “bendrøjø/fundamentiniø” principø skyriø, pabrëþiant jo reikðmæ bioetikos istorijoje ir jo svarbà besivystanèiø ðaliø bioetikai.

Taip pat buvo siûlyta “Dalinimosi nauda” principà (13 straipsnis) perkelti á “bendrøjø/fundamentiniø” principø skyriø, atsiþvelgiant á tai, jog UNESCO yra vienintelë tarptautinë organizacija, átraukianti ir iðsivysèiusias, ir besivystanèias ðalis; tokiu bûdu Deklaracijoje bûtø galima pabrëþti UNESCO dëmesá besivystanèioms ðalims.

Buvo siûlyta “Atsakomybës biosferai” principà (7 straipsnis) iðkelti á Deklaracijos dalies, aptarianèios principus, pradþià, nes ðis principas labai svarbus bendrame bioetikos kontekste.

Nuskambëjo pavienis pasiûlymas dël “Þmogaus orumo, þmogaus teisiø ir teisingumo” principo (1 straipsnis), Deklaracijoje priskirto prie “bendrøjø/fundamentiniø” principø. Pasak keleto dalyviø, tokia formuluotë apima keletà skirtingø principø; todël þmogaus orumas turëtø bûti atskirtas nuo teisingumo principo, kuris reiðkia vienodà þmogiðkø bûtybiø traktavimà. Teisingumà buvo siûlyta iðskirti kaip atskirà principà, arba sujungti já su “Solidarumo, lygiateisiðkumo ir bendradarbiavimo” principu (6 straipsnis), galbût suformuluojant naujà, bendresná, straipsnio pavadinimà. Sàvokos “universalus teisingumas” vartojimas sulaukë tam tikros kritikos. Buvo pastebëta, kad “universalaus teisingumo” principas bioetikos kontekste daugiausia vartojamas kalbant apie socialiná teisingumà. Kadangi egzistuoja skirtingos socialinio teisingumo sampratos, termino “universalus” vartojimas tampa problemiðkas. Todël buvo pasiûlymø ðio termino atsisakyti.

Praktinio principø pritaikymo problemos

Jeigu tarp Deklaracijoje iðvardintø principø nëra hierarchijos, ir nëra specialios principø tvarkos, jø praktinis taikymas gali bûti komplikuotas.

Pavyzdþiui, “Þmogaus asmens virðenybës” (8 straipsnis) principo taikymas gali sulaukti prieðtaringø interpretacijø. Keletas diskusijos dalyviø áþvelgë prieðtaravimà tarp ðio principo ir kitø gyvø bûtybiø teisiø apsaugos. Jie pastebëjo, kad “Þmogaus asmens virðenybës” principas yra adekvatus biomedicininiø tyrimø srityje, taèiau prieðtaringas Deklaracijos kontekste. Buvo iðreikðta nuomonë, kad ðio principo laikymasis gali kelti rimtà pavojø, kad bus ignoruojami kiti svarbûs bioetikos reikalavimai. Pavyzdþiui, gali kilti prieðtaravimas reikalavimui pripaþinti ir saugoti gyvûnø teises, reikalavimui teisingai skirstyti sveikatos iðteklius, ar reikalavimui visuomenës sveikatà laikyti prioritetine sveikatos prieþiûros sritimi.

Prieðtaravimas taip pat gali kilti tarp “Geradarystës ir nekenkimo” (4 straipsnis) ir “Pagarbos kultûrinei ávairovei ir pliuralizmo” (5 straipsnis) principø. Jeigu visuomenë, besilaikanti savo kultûriniø tradicijø, primeta elgesio modelá individui, kuris nepritaria ðioms tradicijoms (pvz., kontraceptiniø priemoniø vartojime), ar ásikiðimas á ðá procesà turëtø bûti traktuojamas kaip “Geradarystës ir nekenkimo” principo ágyvendinimas, ar kaip nepagarba kultûrinei ávairovei ir pliuralizmui?

Visi paminëti pavyzdþiai diskusijø dalyviø buvo naudojami, atskleidþiant sunkumus praktiniuose sprendimuose, jeigu tarp Deklaracijos principø nëra hierarchijos. Todël kai kurie dalyviai siûlë du galimus praktinio principø taikymo problemos sprendimus, kurie apibendrinus skambëtø taip:

    Sprendimas dël principø svarbos ir tvarkos turëtø bûti paliktas atskirai visuomenei, kuri remtøsi savo tradicijomis bei vertybëmis; Principai turëtø bûti interpretuojami konkreèiame jø taikymo kontekste; pavyzdþiui, “Þmogaus asmens virðenybës” principas yra aiðkus biomedicininiø tyrimø kontekste.

“Procedûriniø principø” taikymo sfera

Tam tikrø abejoniø kilo, analizuojant “procedûrinius principus”, kadangi ðiø principø taikymo kontekstas nebuvo pakankamai aiðkus. Bioetikos problemos iðkyla labai skirtinguose kontekstuose; pavyzdþiui, mediko-paciento santykiai, etikos komitetø darbas, valstybinë politika. Todël labai ambicinga formuluoti procedûrinius principus, kuriuos pavyktø taikyti visose bioetikos srityse ir kontekstuose. Diskusijos dalyviø nuomone, bûtø labai naudinga paaiðkinti “procedûriniø principø” taikymo kontekstà.

Skyriaus “Specialieji klausimai” aptarimas

Buvo pastebëta, kad prieð kurá laikà ðalys narës buvo praðomos uþpildyti klausimynà, kuriame greta kitø dalykø buvo klausiama apie specifines problemas, kurios turëtø bûti átrauktos á Deklaracijà. Todël kai kurie diskusijos dalyviai pasigedo skyriaus, aptarianèio specifines bioetikos problemas.

Specifiniø klausimø átraukimas á Deklaracijà neabejotinai praturtintø jos turiná ir padëtø daug aiðkiau apibrëþti instrumento taikymo sritá. Taèiau daugelis dalyviø pastebëjo, jog tokiu atveju labai padidëtø dokumento apimtis. Todël dauguma dalyviø palankiai priëmë idëjà Deklaracijà papildyti specialiais protokolais, reglamentuojanèiais specifines bioetikos problemas. Taèiau buvo pasiûlymø á Deklaracijà átraukti skyriø, skirtà “keliems” prioritetiniams specifiniams klausimams. Pavyzdþiui, klausimai, susijæ su visuomenës sveikata, teise á sveikatos prieþiûrà (ypaè pabrëþiant paþeidþiamø asmenø teises), kamieniniø làsteliø tyrimais, klonavimu, biomedicininiø tyrimø etika buvo pasiûlyti kaip galimos specifinës temos.

Kitos pastabos

Keletas dalyviø iðreiðkë nuomonæ, kad “þmogaus asmens” sàvokos reikðmë labai skiriasi filosofiniame ir teisiniame diskurse. Pavyzdþiui, teisiniame skirtingø ðaliø kontekste “asmens” sàvoka priskiriama skirtingoms þmogiðkoms bûtybëms (pvz., ar gemalas turëtø bûti laikomas asmeniu?). Todël ðie dalyviai siûlë vietoje sàvokos “þmogaus asmuo” vartoti sàvokà “þmogiðkoji bûtybë”.

Taip pat nuskambëjo pasiûlymas 11 straipsnio pavadinimà pakeisti ið “[Informuoto] Sutikimo” á “Laisvà ir informuotà sutikimà”, tokiu bûdu akcentuojant esminius ðio svarbaus principo poþymius.

Taip pat buvo siûlyta sutrumpinti 2 straipsnio (“Tikslai”) ketvirtà dalá ir jà iðdëstyti taip: “prevent scientific and technological practices contrary to human dignity, threatening human rights and fundamental freedoms”. Tokiu bûdu, pasak kai kuriø dalyviø, bûtø iðvengta pasikartojimo jau Preambulëje iðsakyto teiginio apie mokslo ir technologijø vystymosi naudà.

Iðvados

Apibendrinant galima teigti, kad dalyviai palankiai priëmë Deklaracijos idëjà ir pozityviai ávertino jos struktûrà ir turiná. Kritinës pastabos ir pasiûlymai daugiausia buvo skirti instrumento praktiniam taikymui, todël jie bûtø svarbûs bûtent Deklaracijos ágyvendinimui.

Buvo pastebëta, kad didëja ðiuolaikinës visuomenës priklausomybë nuo spartaus technologijø vystymosi, suteikianèio milþiniðkas galimybes þmonijai ir konkreèiam individui. Bioetika, kaip disciplina, apimanti etinius, teisinius, socialinius, kultûrinius ir ekonominius gyvybës mokslø bei su jais susijusiø technologijø aspektus, yra neabejotinai atsakinga uþ tai, kad spartaus mokslo skverbimosi á visuomenës gyvenimà akivaizdoje bûtø iðsaugota pagarba þmogaus orumui, kad bûtø apsaugotos þmogaus teisës ir pagrindinës laisvës. Todël UNESCO Deklaracija yra traktuojama kaip instrumentas, teikiantis esmines nuorodas susidûrus su bioetikos problemomis visame pasaulyje.

Diskusijø metu buvo ne kartà pastebëta, kad Deklaracijos rengimo ir taikymo procesas nëra paprastas. Todël nacionalinës konsultacijos, siekianèios atspindëti visuomenës nuotaikas daugelyje ðaliø, buvo vertinamos ypaè palankiai. Diskusijø dalyviai iðreiðkë pageidavimà bûti informuojami apie tolesná Deklaracijos rengimo procesà.