Программа учебной дисциплины Иностранный язык (Литовский язык) (стр. 4 )

MINDAUGAS 1236-1263

Рirmasis юiМnomas LietuvoЮs valdoЮvas buМvo garsuМsis MiМndaugas, vadiМnamas IрmintiМnguoju. MiМndaugas - neМ tiМk narsuМs karyЮs, beМt irЮ puiЮkus poliМtikas. KryюiuoЮиiai buМvo paЮtys stipriaмusi MiМndaugo priмeрai, puldinлмjo Liмetuvа, skeмlbdamiesi noмrб jаЮ apkriМkрtyti. MiМndaugas, supraМsdamas jшЮ dviveidiрkuМmа, sutiМko priimЮti kriМkрtа iМр RygoЮs arkivyмskupo irЮ 1251 meЮtais kaмrtu suМ visaМ saМvo рeimyмna irЮ artimaiЮsiais bajoЮrais apsikriМkрtijo, oЮ 1253 meЮtais, gaЮvжs iМр RoМmos poмpieюiaus karaЮliaus vainiМkа, saМvo soмstinлje iрkilmiМngai vainikaЮvosi LietuvoЮs karaЮliumi. LietuvaМ, platiМ irЮ galiМnga valstyмbл suМ krikриioмniрku valdovuМ prieрakyjeМ, pasidaЮrл lyмgi kitoмms EuroЮpos valstyмbлms.

VYTENIS 1294-1316

ЮuМvus MiМndaugui, poЮ keliшЮ pasikeitiМmш  diМdюiojo kunigaмikриio soмste бЮ valЮdюiа atлЮjo  VyteЮnis. JiМs pasiюymлмjo yмpaи atkakliomiМs lietuМviш kovomiМs suМ KryюiuoЮиiш oМrdinu. MыЮрiai dлЮl ЮemaitiМjos baiЮgлsi LietuvoЮs peмrgale. GeЮrа orientaЮcijа VyteЮnis paroмdл irЮ vidauЮs poliМtikoje. JoЮ valЮdymo meЮtais LietuvojeМ, vadiМnamoje LietuvoЮs Didюiамja KunigaikрtysteМ (LDK), pradлtaМ karyмbos refoМrma: buМvo peмreinama prieЮ lietuМviш rinktiМniш bыriшЮ formaЮvimo, kaЮro tarnyмbos. РieЮ kariМniai bыriaiЮ buМvo atleidюiamiМ nuoЮ kitшЮ priмevoliш. Iрryрkлмjo, kaМd kariaiЮ profesionaЮlai pranaрesniМ uМю paрauktiМnж kariuмomenж.

KoЮvos suМ kryюiuoЮиiais iрgaмrsino Vytenб, todлЮl istoМrinлje literatыЮroje jiМs vadiМnamas kunigaмikриiu-kaмrюygiu.

GEDIMIМNAS 1316-1341

ValЮdant GedimiМnui LietuvaМ taЮpo galingiaмusia valstyмbл RytшЮ EuroЮpoje. Turлмdamas diМdelб poliМtiko taЮlentа, daugiaмusia jiМs valЮdл neМ kariaмudamas, oЮ iрmintiМnga diplomaЮtija. NeМtgi didюiuliuМs  ruМsш юeЮmiш ploмtus prijuМngл prieЮ LietuvoЮs neМ kaмrdu, oЮ saМvo sыnшЮ irЮ dukterшЮ vedyмbomis. GedimiМnas laЮbai rымpinosi kraЮрto geroмve, kvieЮtл бЮ Liмetuvа pirkliuМs, amatininkuМs, юeМmdirbius. GedimiМno veiklaМ ryрkiaiЮ atsispinЮdi irЮ meЮtraриiuose. TenЮ uюraрyмta irЮ legendaМ apieЮ joЮ saЮpnа, susiМjusб suМ ViМlniaus бkыrimuМ. UюtruМkжs medюioЮklлje irЮ apsinakvoмjжs miрkeМ, sapnaЮvжs staмugiantб geleюiМnб vilЮkа. SaЮpnas reмiрkжs, kaМd GedimiМnas tojeМ vieЮtoje, kurЮ stovлмjжs vilЮkas, tuМrбs pastatyмti piМlб. GedimiМnas saМvo soмstinж peмrkлlл бЮ ViМlniш, kuriМs taЮpo garsuМs visameМ pasaмulyje.
Перевод научного (филологического) текста.

Z. Zinkeviиius  Lietuviш kalbos istorijos iрtrauka

Lietuviш tauta praeityje niekuomet nлra keitusi savo kalbos. Bыta dvikalbystлs periodш, taиiau jie palyginti neseni. Ilgus tыkstantmeиius mыsш kalba rutuliojosi savarankiрkai, labai maюai veikiama kitш kalbш. Tas poveikis лmл stiprлti tik pastaraisiais рimtmeиiais. Todлl tiriant lietuviш tautos kilmж, labai svarbi yra ir kalbos kilmл.

Atlikta analizл rodo, kad lietuviш tauta ir kalba kilж iр rytш baltш pietinлs dalies, kai рiaurinл dalis kalbine prasme лmл tolti dлl labai stiprios finш kalbш бtakos. Maiрantis su finais, jш kalbos бtaka padлjo formuotis tos рiaurinлs dalies gentinлms kalboms: kurрiш, юiemgaliш, sлliш, latgaliш. Iр рio miрinio susiformavo latviш kalba. Iрsiskyrimas бvyko pirmojo mыsш eros tыkstantmeиio viduryje.

Kalbos evoliucija. Kaip lietuviш kalba vystлsi prieр рб iрsiskyrimа? Иia susiduriame su sunkiai iрsprendюiama problema. Sprжsti apie tai tik iр kalbiniш duomenш lyginimo sudлtinga, nes raрtш nлra. Neaiрku, kada susiformavo ta kalbinл struktыra, kuriа jau galima vadinti lietuviш kalba. Tiesiog neturime duomenш.

Laimл, mums иia padeda archeologija. Archeologai lietuviш materialinлs kultыros elementш randa nuo antrojo, treиiojo mыsш eros amюiш. Jeigu buvo tam tikrш tautos kultыros elementш, reikia manyti, kad bыta ir kalbos, taip pat ir kalbos struktыros elementш. Tiesa, kalbos ir materialinлs kultыros pakitimш chronologija retai sutampa. Matyt, lietuviш kalbos struktыra bus susiformavusi gerokai prieр nutolstant aukриiau minлtai рiaurinei daliai, t. y. pirmaisiais mыsш eros amюiais.

Tie pseudokalbininkai, kurie apie kalbos istorijа neturi supratimo, teigia, kad lietuviш kalba susiformavo prieр kelis tыkstanиius metш. Jie teisыs tuo, kad kalbлjimo tam tikra tаsa tuomet jau tikrai buvo. Taиiau tuo metu tikrai nebuvo struktыros, kuriа bыtш galima pavadinti lietuviш kalba. Jie visiрkai nepagrбstai baltш prokalbж ir net indoeuropieиiш prokalbж tapatina su lietuviш kalba.

Taigi kada atsirado lietuviш kalbos struktыra, priklauso ir nuo poюiыrio. Jeigu lietuviш kalba laikysime tokiа, kuri turi dabartinж struktыrа, jos pradюios galima ieрkoti ne anksиiau, kaip pirmaisiais mыsш eros amюiais. O jeigu nekreipsime dлmesio б struktыrа, turлsime omenyje tik kalbлjimа, galime ieрkoti bet kuriame amюiuje. Deja, tai yra nusiрnekлjimas.

Mokslш sandыroje. Kalbos kilmж be kalbos istorikш tiria ir archeologai bei antropologai. Aр pradлjau bendrauti su archeologu Aleksejumi Luchtanu ir (dabar jau mirusiu) antropologu Gintautu Иesniu. Iki рiol рiш trijш sriиiш mokslininkai nerasdavo bendros kalbos. Nesutarimш esmл – chronologizavimas. Esmл ta, kad kalbos pakitimai ir tа kalbа iрreiрkianиios materialinлs kultыros pakitimai daюnai chrologiрkai nesutampa.

Archeologai nustato materialinлs kultыros, o kalbininkai – kalbos pakitimus. Pavyzdюiui, paimkime artimшjш Vilniaus apylinkiш istorijа. Mes юinome, kad Vilniaus apylinkлs galutinai sulenkлjo XIX a. paskutiniame ketvirtyje. Archeologiniai duomenys tokiш pakitimш nerodo. Юmonлs pakeitл kalbа, o jш materialinis pagrindas iрliko toks pats.

Panaрi situacija ir antropologijoje. Tarkime, jeigu antropologas, suradжs kokiа nors kaukolж nustato, kad tos kaukolлs savininkas atsikлlжs iр Vakarш б Lietuvа, jis negali teigti, kad visa lietuviш tauta irgi iр ten atkeliavusi. Galbыt tik vienas юmogus iр ten atsibastл ir иia mirл. Jeigu kaukoliш daug, iрvadas jau galima daryti tikslesnes.

Taigi, suvienijж jлgas ir duomenis, mes paraрлme knygа, pavadintа „Iр kur kilo lietuviai“. Knyga iр pradюiш pasirodл anglш, vokieиiш, rusш, italш kalbomis, ir tik po to – lietuviш kalba. Tie vertimai svarbыs ir tuo, kad populiarina Lietuvа bei lietuviш mokslа uюsienyje.

Литература

Основная

V. Ambrazas ir kt. „Dabartinлs lietuviш kalbos gramatika“. V., „Mokslo ir enciklopedijш leidykla“, 1996 m. Z. Babickienл, A. Bareikytл „Lietuviрkas paveikslлliш юodynas“,Vilnius „Baltos lankos“, 1996, 168 p. R. Bingelienл, E. Kutanovienл „Pasikartokime: lietuviш kalbos pratimai aukрtesniшjш klasiш moksleiviams“. V., A. Varno personalinл бmonл, 2001 m., XII, XIII, XIV, XV, XVI skyriai. L. Buиienл, V. Kavaliauskas, R. Rinkauskienл „Lietuviш kalbos skyrybos naujovлs: teorija ir praktika“. V., Lietuviш kalbos institutas,  2007 m. „Dabartinлs lietuviш kalbos юodynas“. / Lietuviш kalbos institutas; redaktoriш kolegija: St. Keinys ir kt., V., Mokslo ir enciklopedijш leidybos institutas, 2000 m. B. Dobrovolskis „Lietuviш kalbos raрybos ir skyrybos pratimai 10-12 klasei“. K., „Рviesa“, 2000 m. I. Ermanytл „Antonimш юodynas“. V., Lietuviш kalbos instituto leidykla, 2003 m. E. Jakaitienл „Lietuviрkai apie Lietuvа“. V., „Alma littera“,  1999 m. J. Karaliыnaitл. Lietuviш kalbos vadovлlis. Vilnius, 1990. V. Kazlauskienл „Lietuviш kalbos testai XI-XII klasei“. K., „Рviesa“,  2004 m. I. Kruopienл „Iрtark...: taisyklingos tarties mokomoji knyga“, Vilnius „Gimtasis юodis“, 2004, 208 p R. Koюeniauskienл „Retorika: iрkalbos stilistika“. V., Mokslo ir enciklopedijш leidybos inst., 1999 m. V. Labutis „Lietuviш kalbos sintaksл“. V., Universiteto leidykla, 2002 m. ALyberis. Lietuviш-rusш kalbш юodynas. Vilnius, 19883, 2001*. A. Lyberis „Sinonimш юodynas“. V., Lietuviш kalbos institutas, 2002 m. Ch. Lemchenas, J. Macaitis. Rusш-lietuviш kalbш юodynas. Vilnius, 1997. Lietuviрka юiniasklaida: laikraриiai (dienraриiai, savaitraриiai), юurnalai, internetiniai tekstai. „Lietuviш kalbos komisijos nutarimai 1977–1998“. // Sud. R. Dobelienл., V., Mokslo ir enciklopedijш leidybos inst., 1998 m. „Lietuviш kalbos юinynas“. K., „Рviesa“, 1998 m. E. Orvidienл. Lietuviш kalbos vadovлlis. Vilnius, 1963,19682,19753. J. Paulauskas „Lietuviш kalbos frazeologijos юodynas“. K., „Рviesa“, 2003 m. J. Paulauskas „Paaugliш юodynas“. K., „Рviesa“, 1998 m. A. Paulauskienл, L. Valeika. Modern Lithuanian. Vilnius, 1994. J. Pikиilingis „Kalbos ekspresyvinimo bыdai ir priemonлs“. V., „Юinija“, 1989 m. J. Pikиilingis „Kalbos glaustumas“. // „Dabartinл lietuviш kalba“. V., Valstybinл politinлs ir mokslinлs literatыros leidykla, 1961 m. J. Pikиilingis „Lietuviш kalbos stilistika, I dalis“, V., „Mintis“,  1971 m. J. Pikиilingis „Lietuviш kalbos stilistika, II dalis“, V., „Mintis“,  1975 m. A. Piroиkinas. Mokomлs lietuviш kalbos. Aukрtesniojo kurso vadovлlis. Vilnius, 1993. J. Pribuрauskaitл, M. Ramonienл, S. Skapienл, L. Vilkienл  „Aukрtuma“, V., „Presvika“, 2000 m. M. Ramonienл, J. Pribuрauskaitл  „Praktinл lietuviш kalbos gramatika“, V., „Baltos lankos“, 2003 m. M. Ramonienл, L. Vilkienл „Po truputб: mokinio knyga“, Vilnius „Baltos lankos“, 1998, 190 p. M. Ramonienл, L. Vilkienл „Po truputб: pratybш sаsiuvinis“, Vilnius „Baltos lankos“, 1999, 172 p. M. Ramonienл, L. Vilkienл „Po truputб: mokytojo knyga“, Vilnius „Baltos lankos“, 1998, 112 p.
L. Rienecker, P. S. Jёrgensen „Kaip raрyti mokslinб darbа“, V., „Aidai“, 2003 m. V. Salienл, A. Smetona „Lietuviш kalba: vadovлlis XI–XII klasлms“, V., „Tyto alba“, 2004 m.
V. Sirtautas, И. Grenda „Lietuviш kalbos sintaksл“, V., „Mokslas“, 1988 m. V. Stumbrienл, A. Kaрkeleviиienл „Nл dienos be lietuviш kalbos“,Vilnius „Gimtasis юodis“, 2001, 288 p. V. Stumbrienл, A. Kaрkeleviиienл „Nл dienos be lietuviш kalbos; mokytojo knyga“,Vilnius „Gimtasis юodis“, 2002, 136 p.
N. Sliюienл „Lietuviш kalbos veiksmaюodюiш junglumo юodynas, t. 1–2“, V., Mokslo ir enciklopedijш leidykla, 1994–1998 m. J. Рukys „Panaрiai skambantys юodюiai: normos ir klaidos“, V., „Gimtasis юodis“, 2004 m. J. Рukys „Kalbos kultыra visiems“, K., „Рviesa“, 2003 m. J. Рukys „Kalbos patarimai pradiniш klasiш mokytojams ir mokiniш tлvams“, V., „Gimtasis юodis“, 2001 m. J. Рukys „Lietuviш kalbos linksniai ir prielinksniai: vartojimas ir normos“, K., „Рviesa“, 1998 m. A. Valeckienл „Funkcinл lietuviш kalbos gramatika“, V., Mokslo ir enciklopedijш leidybos inst., 1998  m. E. Valiulytл „Dabartinлs lietuviш kalbos sintaksiniai sinonimai: vietos, laiko ir prieюasties raiрka“, V., Mokslo ir enciklopedijш leidybos inst., 1998  m. L. Vilkienл, V. Stumbrienл, W. Roebuck „365 lietuviш kalbos veiksmaюodюiai. 365 Lithuanian Verbs“, V., „Homo liber“, 2002 m. K. Юuperka „Stilistika“, Р., „Рiauliш universiteto leidykla“, 2012 m. K. Юuperka „Stilistikos pratybos“, Р., „Рiauliш universiteto leidykla“, 2005 m.

Дополнительная литература

G. Akelaitis „Бterptiniai vienetai diskurse“. // „Kalbotyra“. XXXIII (1), 1982 m. V. Ambrazas „Lietuviш kalbos dalyviш istorinл sintaksл“. V., „Mokslas“,  1979 m. R. Bingelienл, E. Kutanovienл „Pasikartokime: lietuviш kalbos pratimai aukрtesniшjш klasiш moksleiviams“, Vilnius, A. Varno personalinл бmonл, 2001, 188 p. J. Jablonskis „Rinktiniai raрtai 1“. V., Valstybinл politinлs ir mokslinлs literatыros leidykla,  1957 m. E. Kutanovienл „Aр esu, tu esi, mes esame... Lietuviш kalbos pratybш sаsiuvinis XI–XII klasei“. V., „Gimtasis юodis“,  2005 m. N. Linkeviиienл „Pakartokime lietuviш kalbа: XI–XII klasei “. V., „Baltos lankos“,  2009 m.

Интернет-ресурсы

http://www. oneness. vu. lt/en/IntruRU/

http://www. lki. lt/LKI_LT/

http://www. lkk. flf. vu. lt/

http://www. vlkk. lt/

Материально-техническое обеспечение практики

Компьютерная техника Аудиторный фонд Дидактические материалы, на бумажных и электронных носителях. Библиотека литовской научной, художественной, публицистической литературы. Электронный корпус литовского языка на CD

Составитель: .