Без имени (стр. 2 )

Tyrimo metu numatytа respondentш atrankos metodа per darbuotojus iр ne ES рaliш бdarbinusias бmones teko koreguoti – nors visoms бmonлms buvo iрsiшsti laiрkai kvieиiant bendradarbiauti vykdomoje apklausoje, geranoriрkai bendradarbiauti sutiko tik pavienлs бmonлs. Dauguma бmoniш б gautus laiрkus visai neatsakл, o papildomai susisiekus telefonu grieюtai atsisakл tarpininkauti susisiekiant su darbuotojais. Koreguojant respondentш atrankos metodа iрlaikyti apklausos reprezentatyvumа buvo sunku – darbo migrantai Lietuvoje yra itin sunkiai pasiekiama grupл (didюioji dalis – tolimшjш reisш vairuotojai, kurie рalyje bыna tik trumpа laikа; dalis darbo migrantш apklausoje nesutiko dalyvauti baimindamiesi galimos darbdavio reakcijos, dalis – dлl kalbos barjero). Atsiюvelgiant б iрkilusios tyrimo organizavimo sunkumus, nusprжsta koreguoti atrankos metodа pasirenkant netikimybinлs atrankos metodus – kvotinж ir sniego gniыюtлs atrankа. Kvotinл atranka buvo taikoma siekiant uюtikrinti tinkamа respondentш atstovavimа pagal kilmлs рalб, ыkio sektoriш (рiek tiek sumaюinant transporto sektoriuje darbuotojш dalб) ir lytб, o sniego gniыюtл – pasiekiant aukрtos kvalifikacijos darbuotojus Lietuvoje (jш skaiиius рalyje itin nedidelis). Apklausos metu buvo nusprжsta apklausti 150 transporto sektoriuje dirbanиiш ne ES pilieиiш ir 150 – kituose ыkio sektoriuose dirbanиiш ne ES рaliш pilieиiш, taиiau tyrimo metu apklausos imtis ir atskirш kategorijш santykis buvo koreguojamas dлl respondentш pasiekiamumo. Tyrime dalyvavusiш respondentш imtis, lyginant jа su darbo migrantш generaline visuma, pristatoma lentelлje.

1 lentelл. Darbo migrantш generalinлs visumos (remiantis teritoriniш darbo birюш duomenimis) ir tyrimo imties palyginimas pagal pilietybж ir lytб

Generalinл visuma	Apklausos imtis
Viso (N)	5382	321
Lytis
Vyrai	97 proc.	93 proc.
Moterys	3 proc.	7 proc.
Pilietybл
Baltarusija	29 proc.	28 proc.
Ukraina	59 proc.	47 proc.
Kinija	3 proc.	3 proc.
Moldova	2 proc.	2 proc.
Rusija	2 proc.	8 proc.
Gruzija	1 proc.	0,4 proc.
Indija	1 proc.	1 proc.
Kitos рalys	4 proc.	11 proc.
Ыkio sektoriai
Paslaugш	88 proc.	82 proc.
Pramonлs	9 proc.	15 proc.
Statybos	2 proc.	-
Lengvosios pramonлs	1 proc.	1 proc.

Рaltinis: Lietuvos darbo birюa (2015), apklausos „Darbo migrantш gyvenimo ir darbo sаlygos Lietuvoje“ duomenys.

Apklausos metu iр viso buvo apklausta 321 Lietuvoje dirbantis ne ES рalies pilietis (бtraukiant ir юvalgomojo tyrimo metu surinktas anketas). Didюiаjа respondentш dalб sudarл vyrai (93 proc.), dirbantys paslaugш sektoriuje (82 proc.), atvykж iр Ukrainos (47 proc.) ir Baltarusijos (28 proc.). Darbo migrantш pasiskirstymas apklausos imtyje pagal lyties ir ыkio sektoriaus kategorijos tik neюymiai skiriasi nuo generalinлs visumos (юr. Lentelл 6). Imtyje kiek didesnл nei generalinлje visumoje asmenш dalis dirbo pramonлs sektoriuje (atitinkamai – 9 ir 15 proc.), imtyje nebuvo бtrauktas nл vienas statybш sektoriuje dirbantis ne ES рaliш pilietis (generalinлje visumoje – 2 proc.). Vertinant apklausos imtб pagal pilietybж matyti keletas skirtumш – б apklausos imtб buvo бtraukta kiek didesnл Rusijos ir kitш рaliш pilieиiш dalis ir maюesnл Ukrainos pilieиiш dalis (юr. Lentelл 6). Nepaisant рiш skirtumш, apklausos imtis gana objektyviai atspindi bendrа darbo migrantш grupл Lietuvoje ir gali bыti naudojama tyrimo duomenш analizei.

Tyrimo instrumentai ir юvalgomasis tyrimas

Kiekybiniш apklausш instrumentai – klausimynai – buvo sudaryti remiantis 1.1.1. veikloje parengtu teoriniu rodikliu sаvadu. Tyrimas buvo atliekamas siekiant surinkti duomenis dviem svarbiausioms analizлs aрims  – darbo migrantш uюimamos darbo vietos kokybлs vertinimui (remiantis Darbo kokybлs indekso rodikliais, юr. Leschke, Watt ir Finn 2008) ir рios grupлs asmenш socialinлs integracijos aptarimui (Beresneviиiыtл, Leonиikas ir Юibas 2009: 78). Duomenys apie migrantш uюimamas darbo vietas leidюia бvertinti jш padлtб Lietuvos darbo rinkoje, aptarti galimа darbo rinkos segmentavimаsб (pvz., darbo vietш, kuriш vengia vietos darbuotojai, atsiradimа) ir darbuotojш paюeidюiamumo rizikа. Svarbiausi darbo vietos kokybлs rodikliai – бdarbinimo formos (terminuotos/ neterminuotos sutartys, бdarbinimo ir darbo Lietuvoje laikotarpis), darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybлs (darbа savaitgaliais/ pamainomis, virрvalandюius, darbo grafiko pastovumа ir kt.), darbo sаlygos ir saugumas (darbo saugos priemoniш naudojimа, darbo poveikб sveikatai, psichologinж atmosferа darbe) ir gaunamo atlyginimo dydis (siekiant palyginti su vidutiniu atlyginimu рalyje). Analizuojant Lietuvoje dirbanиiш ne ES pilieиiш socialinлs integracijos perspektyvas tyrimo metu buvo analizuojami individo turimi iрtekliai – socialinis ekonominis statusas (iрsilavinimas, uюimtumas, profesija ir kt.), socialiniш ryрiш pobыdis ir galimybлs jais naudotis (dalyvavimas profesinлse sаjungose, bendravimas su draugais Lietuvoje, galimybл gauti pagalbа iр рeimos nariш ir kt.), vieрш socialiniш paslaugш pasiekiamumas ir naudojimasis (рvietimo, sveikatos, socialinлs paramos ir kt.), subjektyvus gyvenimo Lietuvoje ir saugumo vertinimas (pasitenkinimas darbu, gyvenimo sаlygomis; neigiamos visuomenлs reakcijos ir kt.).

Darbo migrantш apklausai buvo parengta anketa (klausimynas), kuriа sudarл 75 klausimai: socialinлs – demografinлs respondentш charakteristikos (17 klausimш), informacija apie darbo vietа (10 klausimш), бsidarbinimа (8 klausimai), darbo sаlygas (10 klausimш), darbo sаlygas ir saugumа (15 klausimш), atlyginimа (8 klausimai), socialinж paramа ir socialines paslaugas (7 klausimai). Siekiant uюtikrinti gautш duomenш palyginamumа, klausimynas buvo parengtas remiantis Europos gyvenimo ir darbo sаlygш gerinimo fondo (Eurofound) Darbo ir gyvenimo sаlygш tyrime naudojama metodika (бtraukti klausimai iр darbo sаlygш ir saugumo, atlyginimo, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybiш klausimш blokш) (юr. Europos gyvenimo ir darbo sаlygш gerinimo fondas 2010) bei 2009 m. Lietuvos socialiniш tyrimш centro atlikto Lietuvoje gyvenanиiш ir dirbanиiш ne ES pilieиiш tyrimo metodika (бtraukti klausimai apie migrantш socialines demografines charakteristikas, socialines paslaugas ir socialinлs paramos tinklus, юr. Beresneviиiыtл, Leonиikas ir Юibas 2009). Klausimynas yra рios ataskaitos prieduose.

Kokybinio tyrimo klausimynui pasirinktas struktыruotas pusiau giluminis ekspertinis interviu, kuriuo nereikia laikytis grieюtos struktыros (Kardelis, 2007:65). Pusiau struktыruotas interviu dar vadinamas giluminiu interviu, nes neturint grieюtos struktыros tyrлjas turлjo galimybж gilintis б eksperto turimas patirtis ir юinias bei plaиiau atskleisti patirtis ir konkreиiа probleminж situacijа (Ramanauskaitл, 2002:95).

Klausimynas ekspertams suformuluotas remiantis keturiais klausimш blokais: bendra informacija apie institucijа ir dirbanиius darbo migrantus joje (t. y. bus praрoma nupasakoti darbo migrantш daюniausias socialines demografines charakteristikas, bendrа jш skaiиiш ir t. t.), migrantш бdarbinimo sаlygas ir galimybes, jau dirbanиiш darbo migrantш darbo sаlygas ir darbuotojш socialinius ryрius. Taip pat atitinkamai nuo eksperto darbo pobыdюio ir srities klausimai buvo tikslinami ir keiиiami prieр kiekvienа interviu ir jo metu, siekiant plaиiau ir giliau panaudoti eksperto turimas юinias, taиiau iрlaikant bendrа klausimyno struktыrа.

Prieр pradedant darbo migrantш apklausа klausimynas buvo iрbandytas юvalgomajame tyrime, kurio metu buvo siekiama бvertinti tyrimo instrumento tinkamumа apklausai – buvo tikrinama, ar klausimai yra aiрkыs ir suprantami respondentams, kiek uюtrunka vienas interviu, ar tinkamai parinktos frazлs ir suformuluoti klausimai. Юvalgomojo tyrimo metu buvo apklausti 27 Lietuvoje dirbantys ne ES рaliш pilieиiai. Atsiюvelgiant б gautus rezultatus, klausimynas buvo neюymiai pakoreguotas (atsisakyta keliш klausimш, pridлti papildomi atsakymш variantai prie atitinkamш klausimш ir kt.). Dalis юvalgomojo tyrimo duomenш vлliau buvo бtraukti б bendrа duomenш masyvа ir naudoti duomenш analizлje.

Parengtas klausimynas buvo iрverstas б anglш ir rusш kalbas. Klausimynа tiesioginio interviu metu pildл apklausлjas (lietuviш, rusш ir anglш kalbomis). Taip pat buvo parengta elektroninл lietuviрka, angliрka ir rusiрka klausimyno versijos, kurias respondentas galлjo uюpildyti savarankiрkai, jam/jai patogiu metu. Elektroninл anketa buvo naudojama tik tuo atveju, jei dлl respondento uюimtumo nebuvo galimybлs atlikti tiesioginio interviu, рiuo bыdu gauti duomenys buvo бtraukti б bendrа duomenш masyvа.

Iрvados

Darbo migrantш gyvenimo ir darbo sаlygш tyrimas Lietuvoje yra pirmasis bandymas б darbo jлgos imigracijos procesus paюvelgti kompleksiрkai, taikant kiekybinius (darbo migrantш apklausos) ir kokybinius (ekspertш interviu) tyrimo metodus. Tokio pobыdюio analizл leidюia atskleisti darbo jлgos politikos formavimo(si) ypatumus, socialines ir demografines darbo migrantш charakteristikas, darbo teisлs ir darbiniш santykiш problematikа, paюeidюiamumo ir iрnaudojimo potencialа. Galiausiai, visuomenлs nuostatш analizл бgalina giliau paюvelgti б kontekstinius darbo jлgos imigracijos veiksnius, lemianиius  palankesnлs ar maюiau palankios aplinkos kыrimа integracijos procesams vykti.