Без имени (стр. 9 )

Бdarbinimo formos

Panaрaus ir tokio pat darbo patirties pries atvykstant б Lietuvа dirbti turлjo dauguma (78,6 proc.) apklaustшjш, tik penktadalis (20,8 proc.) neturлjo (Lentelл 19). Dauguma apklaustш darbo migrantш (94,9 proc.) (юr. Lentelл 20).

Atliktoje apklausoje 55 proc. respondentш nurodл dirbantys pagal terminuotas darbo sutartys, iр jш dauguma turлjo sutartis 1 metams (41 proc.) ir 2 metams (24 proc.) (Lentelл 21 ir Lentelл 22). Dauguma (86,6 proc.) apklaustшjш darbo migrantш dirba privaиiame sektoriuje, tik 7 proc. valstybiniame ir 5,0 proc. pelno nesiekianиiame sektoriuje, nevyriausybinлje organizacijoje (Lentelл 23). Daugiausia apklaustшjш darbo migrantш dirba Lietuvos kapitalo бmonлse (75,6 proc.), ir visai maюa dalis uюsienio kapitalo (8,5 proc.) ar bendro Lietuvos ir uюsienio kapitalo бmonлse (7,5 proc.), apie deрimtadalis (8,5 proc.) negalлjo tiksliai pasakyti, kokios рalies kapitalo yra бmonл (Lentelл 25).

Бsidarbinimas

Б klausimа kaip surado dabartinж darbo vietа daugiausia respondent atsakл (22,8 proc.) kad surado per draugus, paюбstamus, gyvenanиius Lietuvoje ir (20,3 proc.) per draugus, paюбstamus, gyvenanиius kitoje(se) рalyje(se). Maюesnл dalis apklaustшjш 15,5 proc. kreipлsi б darbdavб tiesiogiai arba susirado patys ir susirado darbа per бdarbinimo agentыrа (14,2 proc.).  Tik 7,3 proc. nurodл, kad juos pakvietл darbdavys, 7,0 proc susirado darbа per internetа, 6,0 proc. per darbo birюа. Maюiausiai apklaustшjш (4,1 proc.) nurodл, kad susirado darbа per skelbimus spaudoje (Lentelл 26). Tuo tarpu tik 8,8 proc. tyrime dalyvavusiшjш susidыrл su sunkumais бsidarbinant, o net 90,3 proc. jokiш sunkumш nepatyrл. Taиiau keli respondentai prie atviro klausimo nurodл, kad kilo problemш dлl draudimш, dokumentш tvarkymu, taip pat strigo komunikacija su бdarbinimo agentыrа dлl techininiш kliыиiш, kalbos barjero, kvalifikacijos dokumentш patvirtinimo ir kitш problemш (Lentelл 27).

Didюioji dalis apklaustшjш darbo migrantш atvykж б Lietuvа dirba pirmojoje бmonлje (74,0 proc.), tik 17,9 proc. dirba antroje ir treиioje ir ketvirtoje dirba 3,4 proc. ir 4,7 proc. atitinkamai apklaustшjш (Lentelл 28). Pagrindinлs prieюastys kurios lлmл paskutinб darbo vietos keitimа Lietuvoje – kitos darbo vietos radimas (30,6 proc.), po 8,1 proc. rado darbа pas tа patб darbdavб ir baigлsi jш darbo sutartis, 6,5 proc. apklaustшjш pakeitл darbа dлl gyvenamosios vietos keitimo, 5,6 proc. nurodл, kad darbas buvo netinkamas, 4,0 proc. nurodл, kad бvyko struktыriniai pasikeitimai organizacijoje, po 3,2 proc. nurodл, kad pradлjo mokytis ir pakeitл darbа dлl neigiamo darbdavio ar bendradarbiш poюiыrio (Lentelл 29). Kitа atsakymo variantа nurodл net 16,9 proc. apklaustшjш, kurie patikslino, kad pakeitл darbа dлl бmonлs bankroto; vidiniш nesklandumш, ekonominлs krizлs; taip pat darbo migranto pasikeitusios asmeninлs situacijos. Tik 27,8 proc. prieр atvykstant б Lietuvа dirbo kitoje uюsienio рalyje (ne Lietuvoje ir ne savo рalyje) ir 72,2 proc. nedirbo (Lentelл 30).

Siekiant бvertinti darbo migrantш nuomonж apie darbo sаlygas buvo praрoma atsakyti kiek svarbыs yra su darbu susijж aspektai. Geras darbo uюmokestis yra labai svarbus 58,8 proc. ir svarbus 34,7 proc. apklaustшjш; sudarytos geros darbo sаlygos (darbo vieta, medюiagos, priemonлs, бranga ir pan.) yra svarbios 47,8 proc. respondentш, labai svarbios – 37,7 proc. Бtraukimas bendradarbiш б komandа yra svarbus 41,3 proc. respondentш. Galimybл dalyvauti mokymuose, tobulinti kvalifikacijа svarbi ir labai svarbi 36,9 proc. ir 25,2 proc. apklaustшjш, o 23,9 proc. nurodл рiа galimybж kaip nesvarbia. Karjeros galimybлs 11,4 proc. respondentш nurodл visai nesvarbi, 25,8 proc. nesvarbi, 29,9 proc. svarbi ir 23,8 proc. – labai svarbi. Panaрus atsakymш pasiskirtymas klausime apie apgyvendinimа (14,1 proc. nurodл  kad visai nesvarbus, 19,7 proc. – nesvarbus, 36,6 proc. – svarbus, ir tik 19,0 proc. nurodл kaip labai svarbu aspektа) (Lentelл 31).

Nustatant, kaip darbo migrantai vertina savo бgыdюius 40,6 proc., kaip atsakymo variantа nurodл „Mano dabartiniai бgыdюiai visiрkai pakankami mano darbui“ ir 39,3 proc. pasirinko „Mano turimi бgыdюiai leistш man atlikti gerokai sudлtingesnes uюduotis“, ir tik 14,4 proc. nurodл, kad jiems reikia toliau mokytis, kad galлиiau geriau atlikti savo darbа. Nedidelл dalis (5,7 proc.) negalлjo atsakyti б рб klausimа (Lentelл 32).

Lietuvoje galiojanиius kvalifikacijа patvirtinanиius dokumentus turi 74,5 proc. apklaustшjш, neturi – 15,9 proc. respondentш. Apie deрimtadalis (9,1 proc.) nurodл, kad tokie dokumentai nereikalingi (Lentelл 33).

Darbo sаlygas

Vidutiniрkai per savaitж savo pagrindiniame darbe dirba maюiaus nei 40 val. – 9,5 proc. apklaustшjш darbo migrantш, nuo 40 iki 50 val. – 51,9 proc., daugiau nei 50 val. dirba 20,3 proc. ir 18,0 negali tiksliai pasakyti arba neюino (Lentelл 34). 26,6 proc. respondentш norлtш dirbti maюiau nei 40 val. per savaitж, nuo 40 iki 50 val. – 12,9 proc., daugiau nei 50 val. norлtш dirbti 24,9 proc. ir tiek pat valandш 26,9 proc. (neюino 6,3 proc.) (Lentelл 35). Daugiausia respondentш 51,7 proc. dirba 5 darbo dienas per savaitж savo pagrindiniame apmokamame darbe, 19,6 proc. daugiau nei 5 dienas (Lentelл 36), negali nurodyti 24,2 proc. ir 4,3 proc. dirba nuo 1 iki 4 dienш per savaitж.  Tik 2,7 proc. visш apklaustшjш turi kitа apmokamа pastovш darbа ir 3,0 proc. turi kitа apmokamа atsitiktinб darbа (92,7 uri kito apmokamo darbo) (Lentelл 37). Kitame darbe dirbe respondentai nurodл, kad dirba iki 30 val. per savaitж.

Gana didelл apklaustш darbo migrantш dalis nurodл dirbantys рeрtadieniais ir sekmadieniais – kad niekada nedirba sekmadieniais nurodл 48,4 proc. respondentш, рeрtadieniais – 32,8 proc. (юr.  Lentelл 38 ir Lentelл 39). Daugiau nei 40 val. per savaitж nurodл dirbantys 72 proc. apklaustш darbo migrantш, dar 18 proc. tikslaus darbo valandш skaiиiaus negalлjo nurodyti.2 Iрsamыs respondentш atsakymш apie darbo laiko grafikа pasiskirstymai юr. Lentelл 40, Lentelл 41 ir Lentelл 42.

Darbo sаlygos ir saugumas

Kaip pagrindinж darbo vietа didюioji dalis respondentш nurodл, kad yra automobyje ar kitoje transporto priemonлje (57,5 proc.), tokia situacija susidarл, kadangi labai didelл dalis apklaustшjш yra tolimшjш reisш vairuotojai ir kitos panaрios profesijos. 33,9 proc. nurodл kad pagrindinл darbo vieta yra darbdavio/respondento asmeninлse patalpose (biure, gamykloje, parduotuvлje, mokykloje ir t. t.), kliento patalpose 3,5 proc. ir ne patalpose 1,6 proc. Labai maюa dalis 1,3 proc. nurodл kad dirba savo namuose (Lentelл 43). Tuo tarpu, tik maюai daliai respondentш per paskutinius 3 mлnesius, teko dirbti kitoje nei prieр tai nurodytoje darbo vietoje (Lentelл 44).

Daugiau nei pusл (59,3 proc.) respondentш nurodл, kad jш darbe visada bыtina dлvлti asmens saugos бrangа ir kiek daugiau nei treиdalis (37,2 proc.) – kad nereikia (Lentelл 45). Maюdaug ketvirtadalis respondetш (26,8 proc.), kuriems bыtina dлvлti asmens saugos бrangа, nurodл, kad ne visuomet laikosi рio reikalavimo (Lentelл 46). Dauguma respondetш (86,8 proc.) nurodл esantys labai gerai informuoti ir gerai informuoti apie pavojш sveikatai ir saugai, susijusб su darbo atlikimu (Lentelл 47). Du penktadaliai respondentш (41,5 proc.) nurodл, kad jш darbas daro neigiamа poveikб sveikatai (Lentelл 48).

Paklausti apie savo sveikatos bыsenа, dauguma apklaustш darbo migrantш nurodл vertinantys savo sveikatа kaip gerа (57,9 proc.) ir labai gerа (20,6 proc.) (Lentelл 49). Per paskutinius 12 mлnesiш sirgdami dirbo apie penktadalis respondentш (19,3 proc.) (Lentelл 50).

Apklausos metu buvo uюduodami klausimai apie psichologinж atmosferа darbe. Darbo migrantш grupлje 17,6 proc. respondentш nurodл, kad per praлjusб mлnesб atliekant savo darbа teko patirti uюgauliojimus юodюiu, 4,5 proc. – nepageidaujamа seksualinб dлmesб, 7,1 proc. – grasinimus ir юeminantб elgesб (Lentelл 51). Per praлjusius 12 mлnesiш atliekant savo darbа respondentams teko patirti fizinб smurtа 5,1 proc., priekabiavimus/бюeidinлjimus (4,5 proc.) ir lytinб priekabiavimа (4,5 proc.) (Lentelл 52).

Dabartiniu darbu Lietuvoje yra patenkinti 57,2 proc. (Lentelл 54); iр dalies patenkinti 32,9 proc., likж 9,9 proc. nлra patenkinti dabartiniu darbu Lietuvoje. Pagrindinлs nepasitenkinimo esamu darbu prieюastys yra: per maюas darbo uюmokestis – 40 proc., darbas nлra norimas – 25 proc., savo бgыdюiш ar patirties neiрnaudojimas 15,7 proc., nori dirbti daugiau valandш – 5,7 proc., nori dirbti skirtingomis valandomis, bet ne daugiau valandш 3,6 proc. Nedidelл dalis respondentш nurodл, kad darbe patiria diskriminacijа arba yra nepatenkinti dabartiniu darbu dлl kitш prieюasиiш (atitinkamai – 2,6 proc. ir 7,1 proc.) (Lentelл 55).

Apklaustш darbo migrantш atsakymai apie бvairius darbo aspektus (pvz., pasitenkinimа gaunamu atlyginimu, darbo motyvacija, psichologinл gerovл darbe ir kiti) pristatomi Lentelл 53.

Atlyginimas

Didюiausia respondentш  grupл (55,8 proc.) nurodл, kad jш atlyginimas svyruoja nuo 1,731 iki 4,320 litш per mлnesб. Nuo 1,040 iki 1,730 litш per mлnesб nurodл gaunantys apie penktadalis (20,4 proc.) respondentш. Iрsamus atlyginimш pasiskirstymas pristatomas Lentelл 56. Vis tik, svarbu atkreipti dлmesб, kad atliktos apklausos duomenys apie darbo migrantш atlyginimа Lietuvos darbo rinkoje negali bыti laikomi visiрkai patikimais – duomenш apie savo atlyginimo dydб nepateikл 25 proc. respondentш, tolimшjш reisш vairuotojai daюnai negalлjo atskirti atlyginimo ir komandiruotpinigiш, dalis respondentш minлjo, jog gaunamas atlyginimas kas mлnesб skiriasi ir tikslios sumos бvardinti negalлjo. Gautus duomenis reikлtш patikrinti naudojantis valstybiniais duomenш registrais (Sodra, VMI ar kt.)

Dauguma apklaustшjш (81,1 proc.) nurodл, kad darbo uюmokestб gauna pavedimu б banko sаskaitа, 15,5 proc. respondentш nurodл gaunantys grynais pinigais (Lentelл 57). Kiek maюiau nei treиdalis (28 proc.) respondentш nurodл, kad jш atlyginimas kartais vлluoja, 5 proc. respondentш – kad atlyginimas vлluoja daюnai (Lentelл 58).