Без имени (стр. 8 )

Per pastaruosius penkerius metus, Lietuvos gyventojш nuomonл labiausiai pagerлjo apie asmenis su fizine negalia ir ukrainieиius, o pablogлjo – iр бkalinimo бstaigш iрлjusiш asmenш, иigonш (romш) ir psichikos negaliа turinиiш asmenш atюvilgiu.

Didюioji dalis respondentш nлra girdлjж, matж ar bendravж su imigrantais, o daюniausiai apie рiuos asmenis suюino iр бvairiш юiniasklaidos priemoniш – TV, radijo, spaudos ar interneto. Nedidelл dalis Lietuvos gyventojш asmeniрkai paюбsta imigrantus, dirbanиius юemos kvalifikacijos darbа, atvykusius studijuoti ir imigrantus, atvykusius pas рeimos narius.

Pastebima, kad apklausoje dalyvavж Lietuvos gyventojai yra labiau pabrлюia neigiamа б Lietuvа atvykusiш imigrantш бtakа visuomenei ir valstybei. Tiesa, nors kaip ir ankstesniш metш apklausose, 2014 m. daugiau gyventojш buvo linkж manyti, kad imigrantai yra iрlaikomi mokesиiш mokлtojш ir gali sukelti socialinius neramumus, padaugлjo paюymлjusiш, kad imigrantai praturtina рalies kultыrinб gyvenimа, iрaugo. Kaip ir 2013 m. beveik pusл apklausos dalyviш sutiko, kad valstybл turлtш skirti daugiau dлmesio imigrantш integracijai.

Pastebima, kad lyginant su praлjusiш metш tyrimo rezultatais, maюлja pasisakanиiш uю grieюtesnes migracijos politikos priemones darbo migrantш atюvilgiu. 2014 maюлjo pritarianиiш, kad imigrantams bыtш leidюiama atvykti б рalб tik tuo atveju, jei jiems Lietuvoje yra darbo ir sutinkanиiш, kad bыtш grieюtai ribojamas atvaюiuojanиiш dirbti imigrantш skaiиius, taip pat draudimui imigrantams atvykti dirbti рalyje.

Kaip ir 2013 m., gyventojai daюniausiai бvardino, kad svarbiausios, sлkmingа imigrantш integracijа uюtikrinanиios, priemonлs yra imigrantш vaikш рvietimas, lietuviш kalbos kursш organizavimas bei pagalba tvarkant dokumentus. Maюiausiai pritarianиiш buvo Lietuvos pilieиiш ir imigrantш teisiш, gaunant socialines paslaugas, suvienodinimui bei socialinio bыsto imigrantams suteikimui.

Tyrimo rezultatai rodo, kad palankiausiai apklausos dalyviai vertina asmenis iр Vakarш Europos valstybiш, kiek maюiau – asmenis iр Rytш Europos, JAV ir Kanados, taip pat Ukrainos ir Baltarusijos. Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina asmenis, atvykusius iр Sirijos, Libano, Afganistano bei Afrikos valstybiш. Lyginant 2014 m. apklausos rezultatus su 2013 m. tyrimo duomenimis, pastebima, kad labiausiai gyventojш nuomonл kito asmenш iр Rusijos atюvilgiu. Palankiai atsiliepianиiш apie рiа asmenш grupж sumaюлjo daugiau nei 15 proc.

Apklausos dalyviai yra labiausiai linkж pritarti imigrantш iр Ukrainos ir Baltarusijos atvykimui dirbti ir gyventi рalyje. Labiausiai gyventojai nepritaria asmenш iр Afrikos рaliш ir Sirijos atvykimui. Lyginant su 2013 m. nuomonл рiuo klausimu labiausiai kito imigrantш iр Rusijos atюvilgiu. Jш atvykimui pritarianиiш skaiиius 2014 maюлjo daugiau nei 16 proc.

PENKTASIS TYRIMO ETAPAS: LIETUVOJE GYVENANИIШ DARBO MIGRANTШ GYVENIMO IR DARBO SАLYGOS: EMPIRINIO TYRIMO REZULTATAI

Ketvirtojo tyrimo etapo tikslas – susisteminti, apibendrinti ir pateikti atliktш tyrimш duomenis ir juos parengti empiriniш rodikliш sаvado sudarymui.

Tyrimo metu numatytа respondentш atrankos metodа per darbuotojus iр ne ES рaliш бdarbinusias бmones teko koreguoti – nors visoms бmonлms buvo iрsiшsti laiрkai kvieиiant bendradarbiauti vykdomoje apklausoje, geranoriрkai bendradarbiauti sutiko tik pavienлs бmonлs. Dauguma бmoniш б gautus laiрkus visai neatsakл, o papildomai susisiekus telefonu grieюtai atsisakл tarpininkauti susisiekiant su darbuotojais. Koreguojant respondentш atrankos metodа iрlaikyti apklausos reprezentatyvumа buvo sunku – darbo migrantai Lietuvoje yra itin sunkiai pasiekiama grupл (didюioji dalis – tolimшjш reisш vairuotojai, kurie рalyje bыna tik trumpа laikа; dalis darbo migrantш apklausoje nesutiko dalyvauti baimindamiesi galimos darbdavio reakcijos, dalis – dлl kalbos barjero). Atsiюvelgiant б iрkilusios tyrimo organizavimo sunkumus, nusprжsta koreguoti atrankos metodа pasirenkant netikimybinлs atrankos metodus – kvotinж ir sniego gniыюtлs atrankа. Kvotinл atranka buvo taikoma siekiant uюtikrinti tinkamа respondentш atstovavimа pagal kilmлs рalб, ыkio sektoriш (рiek tiek sumaюinant transporto sektoriuje darbuotojш dalб) ir lytб, o sniego gniыюtл – pasiekiant aukрtos kvalifikacijos darbuotojus Lietuvoje (jш skaiиius рalyje itin nedidelis).

Kadangi kiekybinлs darbo migrantш apklausos бgyvendinimas vлlavo ir dлl iрkilusiш respondentш atrankos organizavimo sunkumш teko atsisakyti tikimybinлs atrankos metodш, buvo bыtina keisti tyrimo rezultatai analizлs metodus Vietoje paraiрkoje numatytш statistiniш analizлs metodш (regresinлs analizлs, koreliacijos, ANOVA, Mann-Withney, Chi kvadrato metodш) рio tyrimo rezultatai buvo pristatyti naudojant apraрomosios statistikos metodus, leidюianиius laiku ir kokybiрkai pateikti gautш duomenш analizж. Бvertinus iрkilusios apklausos organizavimo sunkumus ir dлl to vлlavusias veiklas, nusprжsta рiame etape tyrimo rezultatus analizuoti naudojant apraрomosios statistikos metodus. Рie metodai leidюia greitai ir efektyviai pateikti atliktos apklausos rezultatus. Duomenш analizл naudojant statistinлs analizлs metodus bus atliekama vлliau, projekto vykdytojams naudojant atlikto tyrimo duomenis tolimesnлms mokslinлms publikacijoms, vykdant vлlesnius tyrimus.

Siekiant ketvirtojo etapo tikslo buvo suformuluoti рie uюdaviniai:

Iрanalizuoti gautus duomenis naudojant statistinлs analizлs programа SPSS. Pateikti apklausos duomenis naudojant apraрomosios statistikos metodus. Parengti darbo migrantш apklausos ataskaitа. Integruoti kokybinio ir kiekybiniш tyrimш rezultatus rengiant bendrа rodikliш sаvadа.

Toliau ataskaitoje pateikiami svarbiausi darbo migrantш apklausos rezultatai.

Apklaustшjш socialinis demografinis paveikslas

Atlikus 321 Lietuvoje gyvenananиiш ir dirbanиiшjш darbo migrantш iр treиiшjш рaliш, nustatyta, kad б Lietuvа atvyksta daugiau vyrш (93,4 proc.; moterш 6,6 proc., юr. Lentelл 1). Apklausoje dalyvavusiш respondentш amюiaus vidurkis yra 39,1 metai (jauniausiam atvykusiam 21 metai, vyriausiajam – 63 metai, Lentelл 2); 20,3 daro 30–34 metш, 20,0 daro 35–39 metш respondentш, maюiausiai yra 60–64 metш (1,9 proc.) ir 20–24 metш amюiaus (2,6 proc. respondentш).  Daugumos respondentш iрsilavinimas yra profesinis: 46,2 proc. baigл aukрtesniаjа ar profesinж mokyklа, 26,1 proc. vidurinж mokyklа. Apie penktadalis respondentш (19,7 proc.) turi aukрtаjб iрsilavinimа (Lentelл 4). Dauguma respondentш (61,3 proc.) Lietuvoje dirba pagal бgytа profesijа (nedirba 36,9 proc.) (Lentelл 5).

Dauguma apklausoje dalyvavusiш darbo migrantш yra Ukrainos (46,5 proc.) ir Baltarusijos (28,4 proc.) pilieиiai, kitш рaliш – Rusijos 7,7 proc., Kinijos 3,3 proc. ir kitш рaliш (Lentelл 3). Didюioji dalis respondentш atvyko po 2012 metш – 71,8 proc., рiek tiek maюesnл dalis (16,9 proc.) atvyko nuo 2008 iki 2011 metш ir maюiausia dalis б Lietuvа atvyko iki 2007 metш (11,4 proc.) (Lentelл 6).

Didюiosios dalies dalyvavusiш apklausoje respondentш atvykimo б Lietuvа prieюastis buvo darbas 92,7 proc., kitos prieюastys: mokslas arba studijos 3,5 proc., pradлti verslа 1,9 proc., рeimos susijungimas 1,6 proc. (Lentelл 7). Рie migrantai atvyko б Lietuvа ne darbo tikslais, bet рiuo metu jш gyvenimo Lietuvoje pagrindas – darbas, su darbo leidimu Lietuvoje. Dauguma respondentш atvyko б Lietuvа б darbo sutartyje numatytа darbo vietа (90,2 proc.) ir tik maюa dalis kaip aukрtos profesinлs kvalifikacijos darbuotojai (Mлlynosios kortelлs sistema) – 3,3 proc., buvo komandiruoti iр kitos бmonлs – 3 proc., kaip tyrлjas (dлstytojas) – 2,3 proc. ir б savanoriрkа veiklа – 1,3 proc. (Lentelл 8).

Pagal рeimyninж padлtб apklaustieji pasiskirstл labai netolygiai, daugiausia respondentш turi sutuoktinб (-ж), su kuriuo (-ia) kartu gyvena 49,2 proc., рiek tiek maюiau respondentш paюymлjo kad yra nevedж/netekлjusios, niekada negyveno su partneriu 16,8 proc., 10 proc. iрsituokusiш, 8,9 proc. nevedusiш/netekлjusiш, bet рiuo metu gyvena su savo partneriu (-e) ir maюiausiai respondentш turi partnerб (-ж), bet kartu negyvena (5,4 proc.), ir tik 0,3 proc. paюymлjo kad yra naрlys(-л) (Lentelл 9).

Pagal gyvenamаjа vietа respondentш geografija yra pasiskirиiusi taip: Klaipлdoje gyvena daugiau nei pusл apklaustшjш (54,4 proc.), Vilniuje 26,4 proc., Kaune 11,2 proc., maюiausiai respondentш buvo iр Рiauliш (0,8 proc.) ir ir kitш miestш 7,2 proc. (Lentelл 12). Tarp kitш geografiniш vietoviш buvo paюymлti tokie miestai kaip: Radviliрkis, Kretinga, Maюeikiai ir kiti. Taиiau tokiа situacijа atspindi tik pastoviа gyvenamаjа vietа turinиiш darbo migrantш situacijа. Tuo tarpu, kiti darbo migrantai, kurie dirba tolimшjш reisш vairuotojais dлl darbo specifikos negali nurodyti tiksliai gyvenamasios vietos geografiрkai. Respondentai paюymлjo kad vidituniрkai рiuose miestuose gyvena apie 3,33 metus. Maюiau nei metus tame mieste gyvena 29,3 proc., 1 metus gyvena 21,2 proc., 2 metus 18,4 proc., 3 metus – 11,3 proc., 4 metus – 3,9 proc., ir likж gyvena 5 ir daugiau metш (Lentelл 13). Taip pat daugiau nei pusж respondentш gyvenamosios vietos nekeitл (58,6 proc.), 18 proc. keitл gyvenamаjа vietа 1 kartа ir 13,3 proc. – 2 kartus, likж 11,1 proc. keitл 3 ir daugiau kartш  (Lentelл 14).

Pagal gyvenamаjб bыsto tipа respondentш atsakymai pasiskirstл taip: 34,9 proc. apklaustшjш darbo migrantш gyvena bute arba name, 25,6 proc. gyvena motelyje, 20,5 proc. vagonлlyje (vilkikas), 9,0 proc. atskirame kambaryje bute,  8 proc. – bendrabuиio tipo kambaryje  (Lentelл 15). Dauguma apklaustшjш  paюymлjo kad jш bыstas yra nuomojamas iр privaиiш savininkш (44,1 proc.), treиdalis – kad tai darbdavio nuosavybл (31,9 proc.), darbo migranto ar рeimos (sutuoktinio, partnerio) nuosavybл (16,4 proc.). Maюiausiai apklausoje dalyvavusiш darbo migrantш gyvena bыste, kuris yra tлvш nuosavybл arba kitш giminiш nuosavybл (po 2,3 ir 2,4 proc.) arba yra nuomojamas iр savivaldybлs (1 proc.) (Lentelл 16).

Atsakydami su kuo рiuo metu gyvena daugiausia respondentш atsakл, kad gyvena vieni (36,3 proc.), su bendradarbiais (27,7 proc.), partneriu arba sutuoktiniu gyvena 18,3 proc. (Lentelл 17). Vidutiniрkai viename bыste su apklaustaisiais darbo migrantais gyvena apie 2,6 юmogaus. Dauguma respondentш gyvena viename bыste (бskaitant respondentа) po du asmenis (35,0 proc.), vieni gyvena 25,4 proc., 16,7 proc. gyvena po 3 ir likж 24 proc. gyvena viename buste su daugiau nei 4 asmenimis.