Без имени (стр. 6 )

Lietuvos gyventojш socialinлs distancijos nuostatos

Lietuvos gyventojш socialinлs distancijos nuostatos yra matuojamos trimis – gyvenimo vienoje kaimynystлje, darbo bendroje darbovietлje  ir nuosavo bыsto nuomos – kintamaisiais. Lyginant apklausoje dalyvavusiш respondentш atsakymus apie socialinж distancijа potencialiш kaimynш, bendradarbiш ir nuomininkш atюvilgiu, matyti, kad nemлgstamiausiomis socialinлs grupлmis visais atvejais yra romai (иigonai), iр бkalinimo бstaigш iрлjж asmenys bei asmenys su psichikos negalia (юr. 1, 2, 3 lenteles)

2014 m. visuomenлs nuostatш apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai palankiai vertina didюiаjа dalб etniniш, religiniш ir socialiniш grupiш gyvenimo vienoje kaimynystлje aspektu. Kaip ir ankstesniais metais, palankiausiai kaip apie galimus kaimynus atsiliepiama apie aukрtesnлs socialinлs padлties asmenis, kuriш kaimynystei nepritarл tik 1,7 proc. respondentш. Nepalankiai vertinamш grupiш sаraрas iрlieka tas pats – apie treиdalis respondentш paюymлjo, kad jie nenorлtш gyventi kaimynystлje su pabлgлliais (27,3 proc.), Jehovos liudytojais (28,5 proc.), musulmonais (29,7 proc.) ir иeилnais (30,7 proc.), apie pusл apklausos dalyviш nepritarл homoseksualiш asmenш ir asmenш su psichikos negalia (po 45,3 proc.) kaimynystei, o nemлgstamiausiomis grupлmis iрlieka romai (иigonai) ir iр бkalinimo бstaigш iрлjж asmenys. 2014 m. apklausos duomenimis, su romais (иigonais) vienoje kaimynystлje nenorлtш gyventi 58,2 proc., o su iр бkalinimo бstaigш iрлjusiais asmenimis – 55,5 proc. respondentш. Nors romш (иigonш) kaimynystei 2014 m. nepritarл daugiau nei pusл respondentш, lyginant su 2005 m. neigiamai nusistaиiusiш asmenш sumaюлjo 19 proc. Apklausos rezultatai rodo, kad lyginant su ankstesniш metш apklausш duomenimis, socialinл distancija gyvenimo kaimynystлje atveju nuosekliai gerлja ir kitш socialiniш grupiш atюvilgiu (юr. 1.1 lentelж).

Visuomenлs socialinлs distancijos nuostatos darbo bendroje darbovietлje atveju yra maюesnлs lyginant su kaimynystлs atveju. Galima iрskirti tik kelias didesnio nepalankumo sulaukusias asmenш grupes – apie penktadalis tyrimo dalyviш nenorлtш dirbti kartu su lietuviш kalba nekalbanиiais asmenimis (19,1 proc.), Jehovos liudytojais (19,2 proc.) ir musulmonais (22,4 proc.), apie treиdalis respondentш nepritartш darbui vienoje darbovietлje su homoseksualiais asmenimis (35,8 proc.), o nepalankiausiai vertinamos grupлs iрlieka tos paиios – iр бkalinimo бstaigш iрлjж asmenys, romai (иigonai) ir asmenys su psichikos negalia. 2014 m., lyginant su 2013 m. apklausos duomenimis, nepritarianиiш darbui su romш (иigonш) tautybлs asmenimis sumaюлjo beveik 8 proc. (2014 m. – 40,3 proc., 2013 m. – 48 proc.). Tuo tarpu beveik nekito asmenш dalis, kurie nepritarл darbui su psichikos negaliа turinиiais asmenimis (2014 m. – 43,5 proc., 2013 m. – 41 proc.) ir su iр бkalinimo бstaigш iрлjusiais asmenimis (2014 m. – 37 proc., 2013 m. – 38 proc. ).

Socialinлs distancijos nuostatos bыsto nuomos kriterijumi daugelio socialiniш, etniniш ir religiniш grupiш atveju yra didesnлs nei gyvenimo kaimynystлje atveju. Kaip ir kitais klausimais maюiausiai respondentш teigл, kad jie nesutiktш iрnuomoti bыsto aukрtesnлs socialinлs padлties asmenims (4,5 proc.), tuo tarpu maюiausiai palankumo sulaukusios grupлs iрlieka tos paиios – tai romai (иigonai), iр бkalinimo бstaigш iрлjж asmenys, asmenys su psichikos negalia ir homoseksualыs asmenys. Gyventojш, nepritarianиiш bыsto nuomai romams (иigonams) ir iр бkalinimo бstaigш iрлjusiems asmenims pasiskirstл vienodai, po 62 proc. respondentш. Beveik pusл apklausoje dalyvavusiш asmenш nepritartш iрnuomoti bыsto asmenims, turintiems psichinж negaliа (49,5 proc.) ir homoseksualiems asmenims (48,6 proc.). Panaрios nuostatos vyravo ir 2013 m., kada taip pat daugiausiai nepritarianиiш bыsto nuomos atveju buvo romш (иigonш) (66 proc.), iр бkalinimo бstaigш iрлjusiш asmenш (59 proc.), homoseksualiш asmenш (50 proc.) ir asmenш su psichine negalia (48 proc.) atюvilgiu.

Iр tyrime naudotш grupiш galima iрskirti projektui aktualias grupes – treиiшjш рaliш pilieиius atvykusius б Lietuvа dirbti – ir atskirai aptarti visuomenлs nuostatas jш atюdarytame klausimyne prie treиiшjш рaliш pilieиiш gali bыti priskirti kinai, turkai, kazachai, gruzinai, moldavai, taip pat iр dalies ir kita gimtаjа kalba nei lietuviш kalbanиiш asmenш atюvilgiu (nors рi grupл apima ne tik treиiшjш рaliш pilieиius, bet ir Lietuvoje gyvenanиias etnines grupes, migrantus iр kitш рaliш). Иeилnai, pakistanieиiai, taip pat juodaodюiai ir musulmonai gali bыti sietini su Lietuvoje gyvenanиiais pabлgлliais ir prieglobsиio praрytojais, tad priskirti juos prie asmenш, atvykstanиiш б Lietuvа darbo ar kitais tikslais nebыtш visiрkai teisinga.

Iр рiш iрskirtш grupiш, didюiausia socialinл distancija yra iрreiрkiama kinш ir lietuviш kalba nekalbanиiш asmenш atюvilgiu. Svarbu atkreipti dлmesб, kad юenkli respondentш dalis (19 proc.) nenorлtш dirbti vienoje darbovietлje su lietuviш kalbos nemokanиiais asmenimis. Bendradarbiш tautybл/ pilietybл рiuo atюvilgiu yra maюiau svarbi – su kinais vienoje darbovietлje nenorлtш dirbti apie 8,5 proc. gyventojш (panaрi dalis kaip ir su turkais (7,8 proc.) ir kazachais (7,5 proc.)). Kinш tautybлs asmenims didesnл socialinл distancija fiksuojama gyvenimo vienoje kaimynystлje ir bыsto nuomos klausimais – 2014 kinш kaimynystei nepritarл 13,5 proc. (2013 m. – 18,2 proc.), o bыsto kinams nenorлtш iрnuomoti 17,6 proc. (2013 m. – 24,7 proc.) gyventojш. Panaрios nuostatos fiksuojamos ir lietuviш kalba nekalbanиiш asmenш atюvilgiu – su jais vienoje kaimynystлje nenorлtш gyventi 11,3 proc. gyventojш (2013 m. – 12 proc.), iрnuomoti bыsto nesutiktш 16,3 proc. (2013 m. – 19,5 proc.) gyventojш.

Юvelgiant б socialinлs distancijos visais minлtais atvejais 2012 – 2014 m. apklausш rezultatus, matyti, kad socialinл distancija treиiшjш рaliш pilieиiш atюvilgiu maюлja. Pastaraisiais metais tik рiek tiek daugлjo asmenш, nenorinиiш dirbti vienoje darbovietлje su lietuviш kalba nekalbanиiais asmenimis.

Visuomenлs nuostatш tyrimo dalyviш taip pat klausiama, kaip per penkerius metus pasikeitл jш nuomonл iрvardintш grupiш atюvilgiu. 2014 m. apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusл gyventojш teigл, kad jш nuomonл pablogлjo apie asmenis iрлjusius iр бkalinimo бstaigш (64,6 proc.),  romus (иigonus) (59,5 proc.) ir homoseksualius asmenis (59 proc.). Pasak respondentш jш nuomonл per penkerius metus labiausiai pagerлjo asmenш su fizine negalia (56,2 proc.), ukrainieиiш (52,9 proc.) ir baltarusiш (47,5 proc.) atюvilgiu (юr. 4 lentelж).

Analizuojant respondentш nuomoniш kaitа asmenш, priklausanиiш projekto tikslinei grupei, atюvilgiu, galima pastebлti, kad maюdaug treиdalis respondentш paюymлjo, kad jш nuomonл per 5 metus pagerлjo kazachш (29,3 proc.), turkш (31,3 proc.), kinш (31,5proc.), lietuviш kalba nekalbanиiш asmenш (32,7 proc.) ir moldavш (34,4 proc.) atюvilgiu. Apie du penktadaliai respondentш teigл, kad jш nuomonл pagerлjo kita gimtаja kalba kalbanиiш asmenш (39,3 proc.) ir gruzinш (39,7 proc.) atюvilgiu. Per penkerius metus, anot respondentш, jш nuomonлs labiausiai pablogлjo kinш (24,9 proc.), o maюiausiai kita gimtаja kalba kalbanиiш asmenш (11,1 proc.) atюvilgiu. (юr. 4.1 lentelж).

       

Lietuvos gyventojш nuostatos Lietuvoje gyvenanиiш ir б Lietuvа atvykstanиiш treиiшjш рaliш pilieиiш atюvilgiu

2014 m., kaip ir ankstesniш apklausш metu, siekiant бvertinti Lietuvos gyventojш бsivaizduojamа imigrantш бtakа visuomenei ir valstybei, buvo praрoma, kad respondentai pareikрtш nuomonж apie jiems pateiktus teiginius. Tyrimo rezultatai atskleidюia, kad daugiau nei pusл apklausos dalyviai linkж sutikti, kad dauguma б Lietuvа atvykstanиiш/ Lietuvoje gyvenanиiш imigrantш yra iрlaikomi Lietuvos mokesиiш mokлtojш (57,3 proc.), gali sukelti socialinius neramumus (54,1 proc.) ir atvyksta su tikslu dirbti (51,8 proc.). Taip pat beveik pusл respondentш sutiktш, kad jш vaikai mokytшsi su imigrantш vaikais vienoje klasлje (48,9 proc.) bei pritartш, kad valstybл turлtш skirti daugiau dлmesio Lietuvoje gyvenanиiш/ atvykstanиiш imigrantш integracijai (48,7 proc.). Kiek maюiau nei pusл (44,4 proc.) gyventojш sutinka, kad imigrantai praturtina рalies kultыrinб gyvenimа, o beveik du penktadaliai (39,6 proc.) sutinka, kad imigrantai yra naudingi рalies ekonomikai. (юr. 5 lentelж).

Lyginant su ankstesniais metais, gyventojш nuomonл, kad imigrantai yra iрlaikomi рalies mokesиiш mokлtojш nepakito ir svyravo tik paklaidos ribose (юr. 5.1 lentelж).

2014 metais neюymiai, taиiau sumaюлjo sutinkanиiш su teiginiais, kad imigrantai yra naudingi рalies ekonomikai ir, kad imigrantai atvyksta su tikslu dirbti. Nuostatш pokyиiai nлra dideli – 2013 m. apie 6 proc. daugiau respondentш buvo linkж pritarti, kad imigrantai yra naudingi Lietuvos ekonomikai ir, kad dauguma imigrantш atvyksta б Lietuvа su tikslu dirbti (юr. 5.2 ir 5.3 lentelж). 2014 m. neюymiai, taиiau iрaugo, respondentш dalis pritarianиiш teiginiui, kad imigrantai praturtina рalies kultыrinб gyvenimа (юr. 5.6 lentelж).

Kaip ir 2013 m., taip ir 2014 m., didesnл dalis respondentш sutiko, kad valstybл turлtш skirti daugiau dлmesio imigrantш integracijai. Рiuo klausimu nepastebima didesnio gyventojш nuomonлs pokyиio (юr. 5.4 lentelж). Taip pat, kaip ir ankstesniais metais, рiш metш apklausos duomenis rodo nekintanиiа respondentш nuostatа, kad imigrantai gali sukelti socialinius neramumus ( юr. 5.5 lentelж). Taip pat neюymiai kito ir sutinkanиiш, kad jш vaikai mokytшsi vienoje klasлje su imigrantш vaikais, dalis (юr. 5.7 lentelж).