Без имени (стр. 7 )

Gyventojш nuomonж apie imigrantams kylanиius ypatingus sunkumus tam tikrose srityse galima bыtш suskirstyti б tris dalis. Absoliuti dauguma respondentш mano, kad imigrantams kyla sunkumш dлl lietuviш kalbos nemokлjimo (87,2 proc.) ir kad dauguma jш susiduria su sunkumais ieрkant darbo (82,4 proc.). Daugiau kaip du treиdaliai apklausos dalyviш buvo linkж sutikti, kad imigrantai susiduria su sunkumais vaikш рvietimo srityje (68,6 proc.), neigiamomis nuostatomis (66,1 proc.) norлdami iрsinuomoti bыstа (64,6 proc.), taip pat gaunant sveikatos prieюiыros ir socialines paslaugas (po 64,3 proc.). Santykinai maюesnл, taиiau vis tik gana didelл gyventojш dalis (44,3 proc.) teiginiui, kad imigrantai patiria smurtа (юr. 6 lentelж). Lyginant su 2013 m., gyventojш nuomonлs, pirmшjш aptartш teiginiш atюvilgiu, beveik nekito, taиiau mananиiш, kad imigrantai patiria smurtа 2014 maюлjo daugiau nei 5 proc.

Pastebima, kad lyginant su praлjusiш metш tyrimo rezultatais, maюлja pasisakanиiш uю grieюtesnes migracijos politikos priemones darbo migrantш atюvilgiu. 2014 m. daugiau nei 5 maюлjo sutinkanиiш, kad imigrantams bыtш leidюiama atvykti б рalб tik tuo atveju, jei jiems Lietuvoje yra darbo (2014 m. – 71,3 proc., 2013 m. – 76,7 proc.) ir pritarianиiш, kad bыtш grieюtai ribojamas atvaюiuojanиiш dirbti imigrantш skaiиius (2014 m. – 61,1 proc., 2013 m. – 66,4 proc.). Taip pat neюymiai didesnл dalis gyventojш nepritartш, kad bыtш draudюiama svetimрaliams atvykti dirbti (2014 m. – 64,9 proc., 2013 m. – 62,6 proc.). Respondentш, mananиiш, kad turлtш bыti leidюiama atvaюiuoti visiems юmonлms, kurie nori dirbti Lietuvoje, lyginant su 2013 m., nekito – рiam teiginiui tiek 2014 m., tiek 2013 m., pritarл treиdalis apklausos dalyviш. (юr. 7 lentelж).

Tyrime dalyvavusiш gyventojш buvo klausiama, kokioms iрvardintoms integracijos priemonлms, kurios bыtш taikomos imigrantams, jie bыtш linkж pritarti ar nepritarti. Gautus duomenis galima bыtш suskirstyti б keturias grupes – daugiausiai, daugiau nei vidutiniрkai, vidutiniрkai ir maюiausiai pritarimo sulaukusias integracijos priemones. Daugiausiai apklausos dalyviш paюymлjo, kad jie pritartш vaikш рvietimui (76,6 proc.) ir lietuviш kalbos kursш organizavimui (74,3 proc.). Рios integracijos priemonлs tarp sulaukusiш daugiausiai pritarimo buvo ir 2013 m. Tiesa, vaikш рvietimui pritarianиiш sumaюлjo daugiau nei 4 proc. (2013 m. – 81 proc.), o  lietuviш kalbos kursш organizavimui – daugiau nei 5 proc. (2013 m. – 79,5 proc.). Tarp  daugiausiai pritarimш sulaukusiш priemoniш taip pat patenka – pagalba tvarkant dokumentus (70,1 proc.), lyginant su 2013 m., рiai priemonei pritarianиiш gyventojш dalis nepakito (2013 m. – 70,8 proc.).

Beveik du treиdaliai respondentш buvo linkж pritarti kvalifikacijos tobulinimo kursш organizavimui (58,2 proc.) ir nemokamш teisiniш konsultacijш organizavimui (57,2 proc.). Gyventojш sutinkanиiш su рiш integracijos priemoniш taikymш dalis юymiai nepakito, pirmajai minлtai priemonei 2013 m. pritarл 61,8 proc., o antrajai – 59,1 proc. gyventojш.

2014 m. beveik pusл apklausos dalyviш pritarл vienodш teisiш Lietuvos pilieиiams ir imigrantams, gaunant sveikatos prieюiыros paslaugas, uюtikrinimui (53,5 proc.) ir vienodш teisiш Lietuvos pilieиiams ir imigrantams uюtikrinimui (48,1 proc.). Pirmajai integracijos priemonei, lyginant su 2013 m., pritarianиiш dalis sumaюлjo daugiau nei 4 proc. (2013 m. – 58 proc.), tuo tarpu Lietuvos pilieиiш ir imigrantш vienodш teisiш uюtikrinimui pritarianиiш gyventojш dalis beveik nepakito, 2013 рios priemonлs taikymu sutiko 50,3 proc. respondentш.

Maюiausiai pritarimo sulaukusios integracijos priemonлs, kaip ir 2013 m., yra susijusios su socialinлs paramos uюtikrinimu ir socialinio bыsto suteikimu. 2014 m. vienodш teisiш Lietuvos pilieиiams ir imigrantams, gaunant socialinж paramа, uюtikrinimui pritarл 35,7 proc. (2013 m. – 37,8 proc.), o socialinio bыsto suteikimui – 30 proc. (2013 m. – 31,9 proc.) respondentш. (юr. 8 lentelж).

Tyrimo rezultatai atskleidюia, kad gyventojai daюniausiai nлra matж, girdлjж ar bendravж su б Lietuvа atvykstanиiais ar Lietuvoje gyvenanиiais treиiшjш рaliш pilieиiais, o apie juos daюniausiai suюino iр бvairiш юiniasklaidos priemoniш. Beveik du treиdaliai respondentш teigл, kad jie nematл, negirdлjo ir nebendravo su imigrantais, kurie б Lietuvа atvyko nelegaliai (62 proc.), kurie turi pabлgлlio statusа (59,2 proc.) ir kurie б Lietuvа atvyko pas рeimos narius (56,4 proc.).  Beveik pusл apklausos dalyviш nлra susidыrж su imigrantais, kurie Lietuvoje dirba aukрtos kvalifikacijos darbа (48,4 proc.) ir kurie dirba юemos kvalifikacijos darbа (48,3 proc.). Imigrantш, kurie turi Lietuvoje verslа, nлra matж, girdлjж ar su jais bendravж 42,4 proc., o Lietuvoje studijuojanиiш treиiшjш рaliш pilieиiш – 31, 8 proc. respondentш.

Imigrantш grupлs, kurios respondentams yra labiausiai paюбstamos iр юiniasklaidos, yra imigrantai, turintys pabлgлlio statusа (36,4 proc.), imigrantai, kurie Lietuvoje turi verslа (33,3 proc.), nelegaliai б Lietuvа atvykж imigrantai (33 proc.) bei Lietuvoje studijuojantys imigrantai (30,8 proc.).

Apklausoje dalyvavж gyventojai teigл, kad daugiausiai jie asmeniрkai paюбsta юemos kvalifikacijos darbus dirbanиius imigrantus (6,7 proc.), Lietuvoje studijuojanиius imigrantus (4,2 proc.) ir imigrantus, atvykusius pas рeimos narius (3,9 proc.). (юr. 9 lentelж).

Norint suюinoti Lietuvos gyventojш nuomonж apie рalyje gyvenanиius imigrantus, apklausoje dalyvavusiш gyventojш buvo praрoma бvertinti jш poюiыrб iрvardintш Lietuvoje gyvenanиiш asmenш grupiш atюvilgiu. Tyrimo rezultatai rodo, kad palankiausiai yra vertinami asmenys, atvykж iр Vakarш Europos valstybiш. Kaip ir 2013 m., teigiamа poюiыrб рiш asmenш atюvilgu, iрsakл 81 proc. apklausos dalyviш.

Daugiau nei du treиdaliai respondentш savo palankumа iрsakл asmenims iр Rytш Europos (72,3 proc.), JAV ir Kanados (71,3 proc.), Ukrainos (70,1 proc.) ir Baltarusijos (68,4 proc.). Daugiau nei pusл gyventojш teigл, kad jш poюiыris yra teigiamas asmenш iр Rusijos (54,1 proc.) ir Gruzijos (53,7 proc.) atюvilgiu. Jei kitш anksиiau minлtш grupiш atюvilgiu teigiamai pasisakanиiш gyventojш dalis beveik nekito, tai palankiai atsiliepianиiш apie asmenis iр Rusijos, lyginant su 2013 m., sumaюлjo daugiau nei 15 proc.

Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina asmenis, atvykusius iр Sirijos, Libano, Afganistano bei Afrikos valstybiш. Daugiau nei pusл respondentш paюymлjo, kad jш nuomonл рiш asmenш atюvilgiu yra neigiama arba labiau neigiama nei teigiama. Daugiau nepalankiai nei palankiai nusiteikusiш gyventojш yra taip pat  turkш ir kinш atюvilgiu. (юr. 10 lentelж).

Lietuvos gyventojш taip pat buvo klausiama, ar jie pritartш ar nepritartш imigrantш, iр iрvardintш рaliш, atvykimui gyventi ir dirbti Lietuvoje. Pagal gautus apklausos duomenш rezultatus, рalis, iр kuriш atvyksta imigrantai, galima bыtш skirstyti б keturias grupes – nuo daugiausiai iki maюiausiai sulaukusiш pritarimo. Pirmajai grupei galima priskirti daugiau nei dviejш treиdaliш respondentш pritarimo sulaukusias Ukrainа (63,1 proc.) ir Baltarusijа (60,2 proc.). Reikлtш paюymлti, kad pritarianиiш imigrantш iр Baltarusijos atvykimui, lyginant su 2013 m., 2014 maюлjo 7 proc., tuo tarpu ukrainieиiш atюvilgiu nuomonл beveik nekito (2013 m. – 65,7 proc.).

Pusл apklausos dalyviш paюymлjo, kad jie pritartш imigrantш iр Moldovos (50,1 proc.) ir Rusijos (48,2 proc.) atvykimui gyventi ir dirbti рalyje. Jei poюiыris imigrantш iр Moldovos atюvilgiu iрlieka beveik nepakitжs (2013 m. atvykimui pritarл 52,6 proc.), tuomet imigrantш iр Rusijos atvykimui 2014 maюлjo daugiau nei 16 proc. (2013 m. imigrantш iр Rusijos atvykimui pritarл 64,7 proc.).

Daugiau nei treиdalis apklausos dalyviш yra linkж pritarti asmenш iр Pietш Kaukazo (38,9 proc.), Kazachstano (36,9 proc.), Kinijos (33,9 proc.) ir Turkijos (30,5 proc.) gyvenimui ir darbui рalyje. Tiesa, daugiau gyventojш pasisakл prieр рiш asmenш atvykimа ir gyvenimа рalyje.

Tuo tarpu daugiausiai neigiamos respondentш nuomonлs, kaip ir 2013 m., sulaukл asmenys, atvykstantys iр Afrikos рaliш (62 proc.) ir Sirijos (57,1 proc.). (юr. 11 lentelж).

Iрvados

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojш nuostatш paklausos duomenш analizл rodo, kad socialinл distancija kaimynystлs, bыsto nuomos ir darbo vienoje darbovietлje atvejais didюiausia iрlieka romш (иigonш), iр бkalinimo бstaigш iрлjusiш asmenш ir asmenш, turinиiш psichinж negaliа, atюvilgiu. Vis tik pastebima, kad lyginant su ankstesniш metш tyrimш duomenimis, socialinл distancija romш (иigonш) atюvilgiu maюлja.  Kalbant apie projektui aktualias grupes – imigrantus iр treиiшjш рaliш, tyrimas atskleidюia, kad socialinл distancija treиiшjш рaliш pilieиiш atюvilgiu maюлja. Labiausiai respondentai nepritarл kinш, turkш ir lietuviш kalba nekalbanиiш asmenш kaimynystei, darbui vienoje darbovietлje ir bыsto рiems asmenims nuomai.