Без имени (стр. 4 )

Apklausos metu iр viso buvo apklaustas 321 Lietuvoje dirbantis ne ES рalies pilietis (бtraukiant ir юvalgomojo tyrimo metu surinktas anketas). Didюiаjа respondentш dalб sudarл vyrai (93 proc.), dirbantys paslaugш sektoriuje (82 proc.), atvykж iр Ukrainos (47 proc.) ir Baltarusijos (28 proc.). Darbo migrantш pasiskirstymas apklausos imtyje pagal lyties ir ыkio sektoriaus kategorijos tik neюymiai skiriasi nuo generalinлs visumos. Nepaisant рiш skirtumш, apklausos imtis gana objektyviai atspindi bendrа darbo migrantш grupж Lietuvoje ir yra tinkama tyrimo duomenш analizei.

Iрvados

Analizuojant darbo jлgos imigracijos б Lietuvа tendencijas svarbu pabrлюti, kad nors atvykstanиiш dirbti uюsienieиiш skaiиius nлra didelis, dalyje ыkio sektoriш (transporto ir laivybos pramonлs) uюsienio darbo jлgos poreikis yra nuolatinis. Nepaisant to, dauguma darbdaviш ir politikш darbuotojш iр ne ES рaliш бdarbinimа vertina tik kaip laikinа priemonж darbo jлgos trыkumui kompensuoti ekonominio pakilimo laikotarpiu – teisлs aktai neuюtikrina darbo migrantш ir jш рeimш nuolatinio gyvenimo perspektyvш Lietuvoje. Nors Lietuvos migracijos politikoje pirmenybл teikiama grбюtamajai Lietuvos pilieиiш migracijai, svarbu atkreipti dлmesб б tai, kad pokriziniu laikotarpiu iр ne ES рaliш б Lietuvа dirbti atvykstanиiш darbuotojш skaiиiai augo, ypaи transporto sektoriuje. Tiek darbo jлgos imigracijos (darbo ir gyvenimo leidimo iрdavimo, uюsienieиiш teisinio statuso рalyje reglamentavimo), tiek migrantш integracijos (vieршjш paslaugш pasiekiamumo, apsaugos nuo iрnaudojimo) politikos formavimas turi iрlikti svarbiu Vyriausybлs prioritetu uюtikrinant tvariа darbo rinkos raidа Lietuvoje.

Darbo migrantш padлties stebлsenai Lietuvoje svarbыs tiek valstybiniш institucijш (teritoriniш darbo birюш, migracijos tarnybш) kaupiami duomenys, tiek specializuoti tyrimai, atliekami siekiant iрsamiau бvertinti рiш darbuotojш padлtб Lietuvos darbo rinkoje ir jш integracijos б Lietuvos visuomenж galimybes. Valstybiniш registrш kaupiami duomenys leidюia бvertinti bendrаsias darbo jлgos migracijos tendencijas – atvykstanиiш iр uюsienio darbuotojш skaiиiш, jш pasiskirstymа pagal kilmлs рalis, ыkio sektorius, kuriose бsidarbinama, lytб ir iр dalies – amюiш. Tikslinлs apklausos leidюia surinkti svarbiш papildomш duomenш apie рiа migrantш grupж, ypaи – apie jш uюimamш darbo vietш kokybж (бdarbinimo formа, darbo valandas, gaunamа atlyginimа, darbo sаlygas ir saugumа ir kt.) bei jш socialinлs integracijos рalyje galimybes. Рie duomenys yra svarbыs formuojant ir бgyvendinant darbo jлgos imigracijos ir migrantш integracijos politikа, atskleidюiant darbo migrantш poreikius ir iррыkius bei stiprinant migrantш integracijos infrastruktыrа.

Nedidelẽs ir sunkiai pasiekiamхs tikslinлs grupлs apklausos naudojant tikimybinлs atrankos metodus yra itin sudлtingos ir brangios. Бgyvendinant projektа „Darbo migrantш gyvenimo ir darbo sаlygш tyrimas Lietuvoje“ buvo atlikta darbo migrantш iр ne Europos Sаjungos рaliш apklausa pasitelkiant netikimybinлs atrankos (kvotinлs ir sniego gniыюtлs) metodus. Рiш metodш pasirinkimas leido efektyviai ir palyginti greitai pasiekti reikiamа respondentш skaiиiш dirbant sunkiomis lauko sаlygomis. Gautа duomenш masyvа palyginus su generaline darbo migrantш visuma pagal pagrindines kategorijas (kilmлs рalis, ыkio sektorius ir lytis) buvo fiksuojami keletas neatitikimш, taиiau рie nuokrypiai nлra esminiai, o apklausos rezultatai gali bыti vertinami kaip patikimi ir tinkamai reprezentuojantys darbo migrantш grupж Lietuvoje. Tyrimo rezultatai yra palyginami tiek su svarbiausiais darbo jлgos tyrimш rezultatais (Europos gyvenimo ir darbo sаlygш gerinimo fondo (Eurofound) atliekamu „Europos darbo sаlygш tyrimu“, Europos Sаjungos statistikos tarnybos (Eurostat) atliekamu „Europos darbo jлgos tyrimu“), tiek su ankstesniais metais atliktomis Lietuvoje gyvenanиiш ir dirbanиiш ne ES pilieиiш apklausomis (юr. Beresneviиiыtл, Leonиikas ir Юibas 2009). Siekiant palyginti darbo migrantш ir vietos darbuotojш padлtб atskiruose ыkio sektoriuose bыtш tikslinga atlikti specializuotas atvejo studijas (pvz., бvertinant transporto sektoriuje dirbanиiш darbuotojш darbo sаlygas ir paюeidюiamumа1), taip prapleиiant ir pagilinant turimas юinias apie darbuotojш iр uюsienio padлtб Lietuvos darbo rinkoje.

TREИIASIS TYRIMO ETAPAS: DARBO IMIGRACIJOS POLITIKOS EKSPERTШ BEI INTERESШ GRUPIШ ATSTOVШ APKLAUSA: DARBO IMIGRANTШ GYVENIMO IR DARBO SАLYGШ PROBLEMATIKA

Treиiasis tyrimo etapas – kokybinis tyrimas, atliktas apklausiant (darbo) migracijos srityje dirbanиius ekspertus. Рio etapu buvo siekiama pagilinti bei бvertinti kiekybinio tyrimo rezultatus, atlikti kiekybinio tyrimo prieюastingumo analizж ir kartu praplлsti bei patikslinti empirinб rodikliш sаvadа. Siekiant tikslo iрkelti рie uюdaviniai:

Atrinkti tinkamiausius ekspertus, dirbanиius darbo migracijos srityje, kurie apimtш kuo platesnб interesш grupiш laukа. Atlikti interviu su ekspertais remiantis ankstesniuose tyrimo etapuose paruoрtos metodologijos pagrindu parengtu klausimynu. Transkribuoti surinktus interviu.

Ekspertinis, pusiau struktыruotas interviu (N=10) leido atlikti gilesnж surinktш kiekybiniш duomenш interpretacijа.

Ekspertш atranka

Atsiюvelgiant б рio tyrimo etapo tikslа buvo siekiama atrinkti kuo platesnб ekspertш ratа, taip бtraukiant бvairiapusб interesш grupiш, dalyvaujanиiш darbo migracijos politikos бgyvendinimo ir stebлjimo procese, spektrа. Galima teigti, jog рis uюdavinys buvo бgyvendintas, nes ekspertai apklausti iр pagrindiniш numatytш informantш grupiш: valstybiniш institucijш (teritoriniш darbo birюш), socialines paslaugas migrantams teikianиiш nevyriausybiniш organizacijш (paramos migrantams centrш, profesiniш sаjungш), бdarbinimo ir teisinio atstovavimo paslaugas teikianиiш бstaigш (бdarbinimo tarpininkavimo agentыros, advokatш kontoros), darbdaviш (darbuotojus iр ne ES рaliш бdarbinanиios transporto бmonлs vadovas, investicijш skatinimo programos vadovas) bei paиiш migrantш atstovш.

Рiш interesш grupiш ekspertai pasirinkti tikslingai, siekiant kuo giliau aptarti darbo migrantш gyvenimo ir darbo sаlygas. Teritoriniш darbo birюш atstovai leido pagilinti darbo migracijos politikos teisinio reguliavimo ir бgyvendinimo aspektus, atskleisti praktinio бgyvendinimo problemas, su kuriomis susiduria darbdaviai ir darbo migrantai bei teisinio reguliavimo ribotumus.

Socialines paslaugas migrantams teikianиiш nevyriausybiniш organizacijш ekspertas bei migrantas atskleidл konkreиias patirtis ir praktines situacijas, kurios apлmл platш gyvenimo ir darbo sаlygш kontekstа, taip iрskiriant darbo migrantш integracijos б visuomenж ir darbo rinkа iррыkius.

Darbdaviш, vienos svarbiausiш darbo migracijos politikai бtakа daranиiш interesш grupiш, ir tarpininkaujanиiш TРP бdarbiniame бmoniш atstovш bei teisininko perspektyva interviu metu aiрkiai atskleidл praktinius teisinio бgyvendinimo ribotumus bei nelankstumа. Taip pat darbo ir gyvenimo sаlygш stebлsenos mechanizmo neefektyvumа.

Profesiniш sаjungш atstovas рiam kokybiniam tyrimui ypatingai svarbus dлl darbo migrantш teisiш atstovavimo, uюtikrinimo ir stebлsenos. Papildomos informacijos ir ekspertinio poюiыrio tyrimui suteikл iрorinis (darbo) migracijos politikos ekspertas.

Sprendюiant dлl informantш grupiш pasirinkimo buvo atsisakyta apklausti politikos formuotojus, kadangi Lietuvoje nлra atsakingos institucijos uю migracijos politikos formavimа. Politiniш partijш programose, atsiюvelgiant б ankstesnius atliktus tyrimus, (darbo) imigracijos klausimai nлra prioritetiniai ir politiniш partijш takoskyra рios politikos srityje nлra ryрki, todлl рios informantш grupлs atstovai taip pat nebuvo бtraukti.

Kokybinio tyrimo ekspertш sаraрas
Informantas	Informantш grupл
1	Transporto (kroviniш perveюimш) бmonлs direktorius, Klaipлda	Darbdaviai
2	Migrantas (perлjo nuo studijш prie darbo leidimo)	Migrantai
3	Profesinл sаjunga Solidarumas	Profesinлs sаjungos/ socialinлs paslaugos migrantams
4	Klaipлdos DB	Valstybinлs institucijos
5	Klaipлdos migrantш informacijos centras	Socialinлs paslaugos migrantams
6	Бdarbinimo agentыra	Tarpininkavimas, darbdaviai/ migrantai
7	Teisininkas	Tarpininkavimas, darbdaviai/ migrantai
8	Investuok Lietuvoje	Darbdaviai
9	Kauno DB	Valstybinлs institucijos
10	TMO ekspertas	Valstybлs politikos analizл

Interviu: pagrindiniai iррыkiai

Vienas didesniш iррыkiш atliekant kokybinб tyrimа buvo tinkamo laiko suderinimas dлl ekspertш uюimtumo. Kita vertus, dлl projekto бgyvendintojш turimos patirties ir iрplлtotш socialiniш kontaktш ekspertш pasiekiamumas nebuvo probleminis, apklausti visш suplanuotш informantш grupiш atstovai.

Kadangi buvo pasirinktas pusiau struktыruotas interviu metodas, prieр atliekant interviu su kiekvienu iр informantш grupiш atstovш klausimynas buvo adaptuotas. Nors pagrindinл klausimyno struktыra buvo iрlaikyta, pateikti papildomi gilinamieji klausimai atsiюvelgiant б eksperto darbo ir interesш laukа. Tikslinamieji klausimai buvo pateikiami paиio interviu metu, taиiau dлl projekto vykdytojш kompetencijos iррыkiш dлl to nekilo.

Interviu atlikimas

Pasiruoрimas kokybiniam tyrimui vyko pirmuoju tyrimo etapu, o interviu atlikti 2015 m. vasario – balandюio mлnesiais ekspertш darbo vietose. Dлl ekspertш pasiekiamumo ir darbo vietos daugiausiai interviu atlikta Vilniuje (7), Klaipлdoje apklausti du ekspertai ir Kaune vienas. Interviu truko 20 – 60 minuиiш. Ekspertai buvo supaюindinti su projekto tikslais ir veiklomis bei planuojamais rezultatais. Tyrimo etika ir konfidencialumas uюtikrinti. Interviu, iрskyrus vienа ekspertа, buvo бraрinлjami.